Gyvenimas po psichozės
Gyvenimas po psichozės
Yra daug versijų, kas ta psichozė. Viena iš versijų teigia, kad psichozė tai tokia liguista psichikos būsena, primenanti sapną.
Sapnuojančiam, viskas atrodo logiška, nuoseklu ir realu. Įsivaizduokime, jeigu sapno logika remtumėmės būdami pabudę ir gyvendami savo įprastą gyvenimą. Vieną dieną (po narkotikų vartojimo, gimdymo, didžiulio streso ar dėl kitų priežasčių) atsikeltume ir laikytume save karaliais ar kovotume su mums vieniems matomais priešais ar vykdytume tik sau vienam suprantamą misiją. Mūsų artimieji bandytų įtikinti, kad tai netikra, bet mes žinotume – visi kiti klysta, mes vieni suprantame tikrovę, kokia ji yra.
Psichozė yra grėsminga būsena, nes jos metu sutrinka realybės suvokimas. Sapnas užvaldo tikrovę ir negalėdami jam pasipriešinti, esame įkalinti jo logikos. Psichozėje esantys žmonės gali tapti pavojingi sau arba kitiems, visiškai to nenorėdami ir nesuprasdami savo veiksmų pasekmių. Dėl psichozės Lietuvoje yra teikiama būtinoji pagalba, o esant pavojaus grėsmei gali būti taikomas ir priverstinis gydymas stacionare.
Tačiau ką daryti pabudus? Kai anksčiau turėjai įprastą gyvenimą, puikiai žinojai kas esi ir ko nori, kūrei planus ir ateitį, pasitikėjai savimi ir savo tikrove, kurioje gyvenai? Asmenims, išgyvenusiems psichozę, reikalinga ilgalaikė ir tęstinė pagalba.
Šios pagalbos tikslai gali būti:
Išsiaiškinti psichozės priežastis ir (jeigu įmanoma) jų išvengti. Jeigu patyrėte psichozę dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo, stipriai rekomenduoju jų daugiau niekada nevartoti. Jeigu psichozę sukėlė vaistai – tikslinga konsultacija pas juos skyrusį specialistą, aptariant kuo galima šiuos medikamentus pakeisti, jeigu jie buvo skirti ilgalaikiam vartojimui. Jeigu psichozę išprovokavo stresas – reikalinga didinti savo atsparumą jam, lankant psichoterapiją. O jeigu psichozė pasireiškė po gimdymo – kito nėštumo ir pogimdyvinio laikotarpio metu tikslinga psichiatro priežiūra. Kartais priežasčių išsiaiškinti nepavyksta, tuomet reikia laikytis bendrųjų rekomendacijų: nevartoti psichoaktyvių medžiagų, didinti atsparumą stresui, laikytis stabilaus režimo, būti fiziškai aktyviu, skirti pakankamai dėmesio miego higienai.
Atkryčio prevencija. Būklės stabilumui įtvirtinti, reikalinga tęsti medikamentinį gydymą, net praėjus psichozės simptomams. Gydytojas psichiatras turi padėti jums sekti savo būklę dėl pašalinių reiškinių, koreguoti vaistų dozę pagal besikeičiančias gyvenimo aplinkybes (pvz.: derinti medikamentus su kitais jūsų vartojamais vaistais) ir jūsų savijautą. Taip pat, jeigu atkrytis visgi įvyktų, sureaguoti ir suteikti reikalingą pagalbą.
Neurozinių ir nuotaikos simptomų palengvinimas. Po psichozės neretai pasireiškia depresijos simptomai, kurie gali turėti skirtingą išraišką. Sudėtinga integruoti tokią patirtį į savo gyvenimo istoriją, ją priimti ir vėl pasitikėti, jog tai, ką matome ir kas esame, yra realu. Kartais depresijos simptomai pasiekia sutrikimo lygį, tuomet gali būti taikomas gydymas antidepresantais, padedant jums išlaikyti gerą funkcionavimą ir savijautą.
Medikamentinio gydymo užbaigimas. Jeigu savijauta yra stabili ir psichikos sutrikimo simptomai nepasireiškia, yra praėjęs jautriausias atkryčio laikotarpis, tikslinga palaipsniui užbaigti medikamentinį gydymą psichiatro kontrolėje. Kol vyksta palaipsnis vaistų nutraukimas, labai svarbu reguliariai lankytis pas psichiatrą, psichikos būklės dinamikos įvertinimui.
Tolimesnio plano sudarymas. Pasibaigus aktyviam lankymosi laikotarpiui ir užbaigus medikamentinį gydymą, tikslinga su gydytoju aptarti, kaip pačiam ateityje atpažinti atkryčio simptomus – kokia savijauta signalizuoja, kad jums blogėja? Kaip tai gali atrodyti iš šono, jūsų artimiesiems? Kas jums gali padėti? Kada vėl būtina kreiptis į specialistus?
Psichozė gali pasireikšti ne kaip izoliuotas ir vienkartinis įvykis, tačiau kitų psichikos sutrikimų sudėtyje. Tokiais atvejais, psichiatras gali tapti viso gyvenimo palydovu ir yra ypač svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, nes gyvenimas yra dinamiškas, o skirtingais jo etapais gali būti reikalinga ir kitokia medicininė pagalba. Taip pat, mūsų klinikoje teikiame konsultacijas ir pacientų artimiesiems, natūralu, kad kartais ir jiems iškyla klausimų apie tokią mylimo asmens gyvenimo patirtį.
*Straipsnį parengė gydytoja psichiatrė Greta Murauskienė.
Jeigu jaučiate, jog jums reikalinga specialisto pagalba, tačiau nežinote į ką pirmiausia kreiptis – drąsiai susisiekite su klinikos „Lotus Medica“ administracija nurodytais kontaktais: telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.
Related specialists
Contact us

Opening hours
I – V 9:00-19:00
VI 10:00-14:00 (every Saturday)
VII Closed