{"id":4359,"date":"2025-11-10T11:06:14","date_gmt":"2025-11-10T11:06:14","guid":{"rendered":"https:\/\/lotusmedica.lt\/?p=4359"},"modified":"2025-11-10T17:20:43","modified_gmt":"2025-11-10T17:20:43","slug":"augintinio-netektis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/straipsniai\/augintinio-netektis\/","title":{"rendered":"Kaip pad\u0117ti i\u0161gyvenantiems augintinio netekt\u012f"},"content":{"rendered":"<div class=\"fusion-fullwidth fullwidth-box fusion-builder-row-1 fusion-flex-container nonhundred-percent-fullwidth non-hundred-percent-height-scrolling\" style=\"background-color: rgba(255,255,255,0);background-position: center center;background-repeat: no-repeat;border-width: 0px 0px 0px 0px;border-color:#e2e2e2;border-style:solid;\" ><div class=\"fusion-builder-row fusion-row fusion-flex-align-items-flex-start\" style=\"max-width:1128.4px;margin-left: calc(-4% \/ 2 );margin-right: calc(-4% \/ 2 );\"><div class=\"fusion-layout-column fusion_builder_column fusion-builder-column-0 fusion_builder_column_1_1 1_1 fusion-flex-column\"><div class=\"fusion-column-wrapper fusion-flex-justify-content-flex-start fusion-content-layout-column\" style=\"background-position:left top;background-repeat:no-repeat;-webkit-background-size:cover;-moz-background-size:cover;-o-background-size:cover;background-size:cover;padding: 0px 0px 0px 0px;\"><div class=\"fusion-text fusion-text-1\"><\/div><style type=\"text\/css\">@media only screen and (max-width:1200px) {.fusion-title.fusion-title-1{margin-top:20px!important; margin-right:0px!important;margin-bottom:30px!important;margin-left:0px!important;}}@media only screen and (max-width:991px) {.fusion-title.fusion-title-1{margin-top:0px!important; margin-right:0px!important;margin-bottom:15px!important; margin-left:0px!important;}}<\/style><div class=\"fusion-title title fusion-title-1 fusion-sep-none fusion-title-text fusion-title-size-two\" style=\"font-size:20px;margin-top:20px;margin-right:0px;margin-bottom:30px;margin-left:0px;\"><h2 class=\"title-heading-left fusion-responsive-typography-calculated\" style=\"font-family:&quot;Poppins&quot;;font-weight:700;margin:0;font-size:1em;--fontSize:20;--minFontSize:20px;line-height:1.2;\"><\/h2><\/div><div class=\"fusion-text fusion-text-2\"><p><strong>\u00a0 \u201eAtimtas sielvartas\u201c \u2013 kaip pad\u0117ti i\u0161gyvenantiems augintinio netekt\u012f<\/strong><\/p>\n<p>Vis daug\u0117ja \u017emoni\u0173, savo ar \u0161eimos gyvenim\u0105 praturtinan\u010di\u0173 augintinio \u012fsigijimu. Jis suteikia d\u017eiaugsmo, ramyb\u0117s, \u0161ilumos, ta\u010diau neretai tenka i\u0161gyventi mylimo augintinio netekt\u012f. Gyv\u016bn\u0117lio gyvenimo trukm\u0117 paprastai trumpesn\u0117, nei \u017emoni\u0173 ir augintinio netektis kartais tampa pirmuoju susid\u016brimu su mirtimi apskritai.<\/p>\n<p>Netekus augintinio da\u017enai j\u0173 \u0161eimininkai i\u0161gyvena tuos pa\u010dius jausmus, kaip ir netekus \u017emogaus. Gali u\u017epl\u016bsti li\u016bdesys, skausmas, kalt\u0117, izoliacija ir vienatv\u0117. I\u0161skiriamos penkios gedulo stadijos\u2013 neigimas, pyktis, derybos, depresija ir susitaikymas. Ne visos stadijos gali eiti i\u0161 eil\u0117s, jos gali apsikeisti ar pasireik\u0161ti ne visos. Vaikas ar suaug\u0119s gali i\u0161gyventi \u0161ias stadijas, susid\u016br\u0119s su augintinio netektimi. Tyrimai atskleid\u017eia, kad gedulo stadijos gali b\u016bti susijusios su ry\u0161io su augintinio stiprumu, asmenin\u0117mis \u017emogaus savyb\u0117mis.<\/p>\n<p>Da\u017enai su gyv\u016bn\u0117lio netektimi ypa\u010d sunku susitaikyti, jei netektis buvo netik\u0117ta ar gyv\u016bn\u0117liui i\u0161\u0117jus d\u0117l nelaimingo atsitikimo. Kalt\u0117 yra labai da\u017enas jausmas, lydintis glob\u0117jus. Gedul\u0105 reikia i\u0161gyventi du kartus, jei su gyv\u016bn\u0117liu reik\u0117jo atsisveikinti savo sprendimu. Sprendimo pri\u0117mimo na\u0161ta gali dar labiau apsunkinti gedul\u0105. Net jei tai buvo vienintel\u0117 galimyb\u0117 apsaugoti mylim\u0105 augintin\u012f nuo kan\u010di\u0173, \u0161eiminink\u0105 kamuoja kalt\u0117s jausmas. Tai atvejis, kai jausmai gali meluoti ir kalt\u0117 neatspinti realyb\u0117s, o yra stiprios meil\u0117s ir prisiri\u0161imo atspindys.<\/p>\n<p>Gyv\u016bn\u0117lio netektis gali b\u016bti ypa\u010d skausminga, nes paprastai jis nema\u017eai dalyvauja m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0117je \u2013 nuo maisto pirkimo, r\u016bpinimosi jo sveikata, ved\u017eiojimo, iki buvimo kartu vakarais ir savaitgaliais arba vis\u0105 dien\u0105. Jis visada kartu, kaip tikras \u0161eimos narys. Nam\u0173 aplinka, lova, ant kurios miegodavo arba palang\u0117, ant kurios laukdavo vakare gr\u012f\u017etan\u010dio \u0161eimininko, primena augintin\u012f. Prisiminimai, kur buvo jo indeliai, \u017eaislai ir kiekviena kartu praleista minut\u0117, u\u017etvindo li\u016bdesio ir bej\u0117gi\u0161kumo, beprasmyb\u0117s, neteisingumo jausmais. Namai i\u0161tu\u0161t\u0117ja ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme. Neatitikimas tarp aplinkos, kuri primena, kad gyv\u016bn\u0117lis \u010dia yra ir tarp realyb\u0117s, gali kelti dar didesn\u012f skausm\u0105 ir vienatv\u0117s jausm\u0105. Ry\u0161ys dar liko, o gyv\u016bn\u0117lio neb\u0117ra. Gali atsirasti nerimas d\u0117l kit\u0173 savo augintini\u0173 ar apatija, bepramyb\u0117, tarsi neb\u016bt\u0173 j\u0117g\u0173 ir noro elgtis taip, kaip iki tol.<\/p>\n<p>Neretai bijodami b\u016bti nepriimti, nesuprasti, palaikyti pernelyg infantiliais ar emocionaliais, \u0161eimininkai slepia savo i\u0161gyvenimus, laiko juos viduje. Amerikietis teologas ir tanatologas (mirties, netekties ir ged\u0117jimo proces\u0173 tyr\u0117jas) Kenneth J. Doka yra viena centrini\u0173 fig\u016br\u0173 \u0161iuolaikin\u0117je netekties psichologijoje. 1989 m. knygoje \u201eDisenfranchised Grief: Recognizing Hidden Sorrow\u201c jis apibr\u0117\u017e\u0117 \u201edisenfranchised grief\u201c kaip gedul\u0105, kuris n\u0117ra socialiai pripa\u017eintas, vie\u0161ai i\u0161reik\u0161tas ar palaikomas. K. J. Doka kalb\u0117jo apie netektis, kurios laikomos \u201eper ma\u017eomis\u201c ar \u201enevertomis\u201c stipraus sielvarto. Kitaip tariant \u2014 tai sielvartas, kurio visuomen\u0117 nepripa\u017e\u012fsta \u201eleistinu\u201c. Vienas i\u0161\u00a0 \u201eatimto sielvarto\u201c pavyzd\u017ei\u0173, buvo augintinio mirtis.<\/p>\n<p>Gedintys \u0161eiminkai nesidalina jausmais, nes nenori b\u016bti nuvertinti d\u0117l savo gedulo. Jei \u017emog\u0173 slegia dar ir kiti r\u016bpes\u010diai, gyv\u016bn\u0117lio netektis buvo netik\u0117ta ar prie\u0161 tai t\u0119s\u0117si ilgas ir sud\u0117tingas gydymo laikotarpis \u2013 \u017emogus netekt\u012f sutinka su jau labai i\u0161sekusiais emociniais resursais. \u0160is sielvartas gali kelti rizik\u0105 atsirasti rimtoms emocin\u0117ms problemoms. Tyrimai atskleid\u017eia, kad da\u017enai stipriausi i\u0161gyvenimai t\u0119siasi apie du m\u0117nesius, bet gedulas gali u\u017esit\u0119sti ir iki keletos met\u0173. N\u0117ra termino, kiek \u0161is \u201eatimtas sielvartas\u201c gali trukti, tai labai individualu.<\/p>\n<p><strong>Kas gali palengvinti skausm\u0105, i\u0161gyvenantiems augintinio netekt\u012f:<\/strong><\/p>\n<p><strong>R\u016bpestis prisiminimais.<\/strong> Jis gali b\u016bti \u012fvairus. Galima sukurti nuotrauk\u0173 album\u0105, surinkti gra\u017eiausias akimirkas, praleistas kartu. Prisiminimai tarsi p\u0117dsakas, kur\u012f gali i\u0161saugoti ir branginti.<\/p>\n<p><strong>R\u016bpestis emociniu ry\u0161iu ta forma, kuria jis gali b\u016bti.<\/strong> Da\u017enai gyv\u016bn\u0117li\u0173 glob\u0117jai turi sau ka\u017ekok\u012f paai\u0161kinim\u0105, kur gyv\u016bn\u0117lis dabar. Kiti tik ie\u0161ko atsakymo. Dar kitiems tai kelia dar didesn\u012f sielvart\u0105 ir tu\u0161tum\u0105. Lai\u0161kas augintiniui gali pad\u0117ti jaustis ne tokiam vieni\u0161am ir \u0161iek tiek palengvinti ypa\u010d stiprius i\u0161gyvenimus.<\/p>\n<p><strong>Pasidalinti savo jausmais <\/strong>su tais, kurie supranta ir gali atjausti.<\/p>\n<p><strong>R\u016bpintis kitais gyv\u016bnais<\/strong>, savanoriauti, taip gra\u017eiai \u012fprasminant prarasto augintinio atminim\u0105.<\/p>\n<p><strong>R\u016bpintis savimi<\/strong>. Svarbu miegoti, valgyti \u2013 gedulas gali atimti m\u016bs\u0173 geb\u0117jim\u0105 r\u016bpintis savimi.<\/p>\n<p><strong>Leisti sau ged\u0117ti ir nekaltinti sav\u0119s d\u0117l to.<\/strong> Tyrimai atskleid\u017eia, kad gedulas d\u0117l gyv\u016bn\u0117lio gali t\u0119stis kelis metus, n\u0117ra jam numatyto termino.<\/p>\n<p><strong>Prisiminti akimirkas, kai augintis buvo laimingas.<\/strong> Tai sukelia laim\u0119 ir mums. Ma\u017e\u0117ja kalt\u0117s, vieni\u0161mo jausmas.<\/p>\n<p><strong>Pasilikti kelis augintinio daiktus, kaip prisiminim\u0105. <\/strong>Vis\u0173 gyv\u016bn\u0117lio daikt\u0173 saugojimas gali kelti labai stiprius jausmus, nes suvokimas, kad augintinis jais nebepasinaudos, gali b\u016bti labai skausmingas. Bet tai priklauso nuo \u017emogaus. Nepasilikti nei vieno daikto, stengiantis nustumti kuo toliau savo i\u0161gyvenimus ar juos paneigti, grei\u010diausiai gali sugr\u012f\u017eti su dar didesniu emociniu skausmu.<\/p>\n<p>Kiekvienas \u017emogus yra unikalus, kaip i\u0161gyvena gedul\u0105. Ne visi i\u0161vardinti b\u016bdai gali tikti. Kartais pats glob\u0117jas gali rasti tai, kas padeda su\u0161velninti i\u0161gyvenimus ir pamatyti prasm\u0117s. Jei sielvartas ypa\u010d stiprus ir emocin\u0117 b\u016bsena sud\u0117tinga, reik\u0117t\u0173 nebijoti kreiptis \u012f specialistus, psichologus arba ie\u0161koti palaikymo ir pagalbos tarptautin\u0117se ir online grup\u0117se \u2014 APLB, Facebook grup\u0117s, Zoom palaikymo grup\u0117s ir kt., kurios prakti\u0161kai veikia visame pasaulyje.<\/p>\n<p>*Straipsn\u012f pareng\u0117 medicinos psicholog\u0117 Giedr\u0117 Starkevi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n<p>Jeigu jau\u010diate, jog jums reikalinga pagalba, ta\u010diau ne\u017einote \u012f k\u0105 pirmiausia kreiptis \u2013 dr\u0105siai susisiekite su klinikos \u201eLotus Medica\u201c administracija nurodytais kontaktais: telefonu +370 696 59955 arba el. pa\u0161tu info@lotusmedica.lt.<\/p>\n<\/div><\/div><style type=\"text\/css\">.fusion-body .fusion-builder-column-0{width:100% !important;margin-top : 0px;margin-bottom : 20px;}.fusion-builder-column-0 > .fusion-column-wrapper {padding-top : 0px !important;padding-right : 0px !important;margin-right : 1.92%;padding-bottom : 0px !important;padding-left : 0px !important;margin-left : 1.92%;}@media only screen and (max-width:1200px) {.fusion-body .fusion-builder-column-0{width:100% !important;order : 0;}.fusion-builder-column-0 > .fusion-column-wrapper {margin-right : 1.92%;margin-left : 1.92%;}}@media only screen and (max-width:991px) {.fusion-body .fusion-builder-column-0{width:100% !important;order : 0;}.fusion-builder-column-0 > .fusion-column-wrapper {margin-right : 1.92%;margin-left : 1.92%;}}<\/style><\/div><\/div><style type=\"text\/css\">.fusion-body .fusion-flex-container.fusion-builder-row-1{ padding-top : 0px;margin-top : 0px;padding-right : 0px;padding-bottom : 0px;margin-bottom : 0px;padding-left : 0px;}<\/style><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Netekus augintinio da\u017enai j\u0173 \u0161eiminikai i\u0161gyvena tuos pa\u010dius jausmus, kaip ir netekus \u017emogaus. Gali u\u017epl\u016bsti li\u016bdesys, skausmas, kalt\u0117, izoliacija ir vienatv\u0117. <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":4362,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-4359","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-straipsniai"],"aioseo_notices":[],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4359","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=4359"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4359\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":4373,"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/4359\/revisions\/4373"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/4362"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=4359"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=4359"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/lotusmedica.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=4359"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}