Plastinė chirurgija, senėjimo baimė ir emocinė sveikata

Visuomenės spaudimas dėl senėjimo: iššūkiai ir realybė

Šiandieninėje visuomenėje, ypač Vakarų kultūrose, jaučiamas didžiulis spaudimas atrodyti jaunatviškai, nepaisant natūralaus senėjimo proceso. Tai reiškia, kad moterys, o vis dažniau ir vyrai, susiduria su lūkesčiais išlaikyti nepriekaištingą išvaizdą, kuri neatitinka jų biologinio amžiaus. Šis spaudimas turi įvairių šaltinių ir sukelia reikšmingų pasekmių emocinei, socialinei ir net ekonominei gerovei.

Spaudimo pasekmės

Šis visuomenės spaudimas sukelia daugybę neigiamų pasekmių:

• Psichologinė įtampa ir nerimas: Nuolatinis nerimas dėl savo išvaizdos, baimė senti ir būti „nebegražiam“ gali sukelti stresą, nerimą ir net depresiją. Žmonės gali jaustis nepakankamai geri, jei neatitinka visuomenės keliamų standartų.
• Žema savivertė ir kūno dismorfija: Spaudimas gali prisidėti prie žemos savivertės ir nepasitenkinimo savo kūnu. Kai kuriais atvejais tai gali išsivystyti į kūno dismorfinį sutrikimą, kai asmuo perdėtai susirūpinęs menkais ar įsivaizduojamais išvaizdos trūkumais.
• Sveikatos rizika: Bandymai sustabdyti senėjimą gali paskatinti žmones rinktis brangias, ne visada saugias ir invazines kosmetikos procedūras ar operacijas, kurios kelia tam tikrą riziką sveikatai. Per didelis tobulumo siekimas gali sukelti priklausomybę nuo šių procedūrų.
• Finansinė našta: Nuolatinės investicijos į brangius kremus, procedūras, dietas ir kitas „kovos su senėjimu“ priemones gali tapti didele finansine našta, ypač jei lūkesčiai neatitinka realybės.
• Amžiaus diskriminacija: Darbo rinkoje ar socialiniuose santykiuose, ypač moterims, gali kilti amžiaus diskriminacijos problemų, kai vyresnis amžius yra siejamas su mažesne verte.

Teigiamas plastinių operacijų poveikis emocinei sveikatai

Daugeliu atveju plastinės operacijos teigiamai veikia emocinę sveikatą, ypač jei lūkesčiai yra realistiški ir operacija atliekama dėl tinkamų priežasčių:

• Padidėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi: Tai yra vienas dažniausiai minimų privalumų. Žmonės, ilgą laiką jautęsi nepatogiai dėl tam tikros savo kūno dalies, po sėkmingos operacijos gali jausti didelį palengvėjimą ir pasitikėjimą savo išvaizda. Tai gali lemti geresnę savijautą tiek asmeniniame, tiek socialiniame, tiek profesiniame gyvenime.
• Pagerėjęs kūno įvaizdis: Plastinė chirurgija gali padėti sulyginti išorinę išvaizdą su vidiniu savęs suvokimu, pagerinti pasitenkinimą savo kūnu ir sumažinti nepasitenkinimą.
• Sumažėjęs nerimas ir emocinis stresas: Ilgalaikės nepasitikėjimo savimi problemos gali sukelti nerimą ir stresą. Pašalinus šias problemas, daugelis pacientų praneša apie sumažėjusį nerimą ir didesnį bendrą laimės jausmą. Tai ypač pasakytina apie krūtų mažinimo operacijas, kurios palengvina fizinį skausmą ir diskomfortą.
• Geresnė gyvenimo kokybė: Didesnis pasitikėjimas savimi gali paskatinti žmones aktyviau dalyvauti socialinėje veikloje, mėgautis gyvenimu ir jaustis laisvesniems.

Galimi psichologiniai iššūkiai ir rizika

Nors dauguma rezultatų yra teigiami, svarbu atkreipti dėmesį ir į galimus iššūkius:

• Nerealistiški lūkesčiai: Jei pacientas tikisi, kad operacija išspręs visas jo gyvenimo problemas ar paverš jį „tobulu”, rezultatas gali sukelti nusivylimą. Nerealistiški lūkesčiai yra vienas pagrindinių nepasitenkinimo operacija veiksnių.
• Kūno dismorfinis sutrikimas (KDS): Žmonės, sergantys KDS, nuolat ir pernelyg nerimauja dėl menkų arba neegzistuojančių savo kūno trūkumų. Plastinės operacijos dažnai nepalengvina, o kartais net pablogina KDS simptomus, nes obsesija tiesiog perkeliama į kitą kūno dalį arba atsiranda naujų „trūkumų”. KDS sergantiems asmenims rekomenduojama psichoterapija, o ne chirurgija.
• Pooperacinė depresija ir nerimas: Nors retai, kai kurie žmonės gali patirti depresiją ar nerimą po operacijos. Tai gali būti susiję su:
  • Fiziniu diskomfortu ir apribojimais gijimo laikotarpiu: Skausmas, tinimas ir mėlynės gali sukelti frustraciją.
  • Prisitaikymu prie naujos išvaizdos: Net ir sėkmingas rezultatas gali sukelti tam tikrą emocinį atotrūkį, kol žmogus pripranta prie pasikeitusio atspindžio veidrodyje.
  • Gąsdinimu iš aplinkos: Kai kurie žmonės gali baimintis aplinkinių vertinimo ar sulaukti kritikos.
  • Jau egzistuojančiomis psichologinėmis problemomis: Asmenys, kurie prieš operaciją jau turėjo nerimo, depresijos ar žemos savivertės problemų, yra labiau linkę patirti psichologinių sunkumų ir po operacijos.

Svarbios rekomendacijos

Norint užtikrinti teigiamą plastinės operacijos poveikį emocinei sveikatai, svarbu:

• Turėti realistinius lūkesčius: Atvirai aptarti savo lūkesčius su chirurgu ir suprasti galimus rezultatus bei apribojimus.
• Atlikti psichologinį įvertinimą (jei reikia): Chirurgai turėtų įvertinti paciento psichologinę būklę, ypač jei kyla abejonių dėl jo motyvacijos ar esamų psichikos sveikatos problemų (pvz., KDS).
• Pasirinkti kvalifikuotą chirurgą: Patyręs ir atsakingas chirurgas ne tik atliks techniškai sėkmingą operaciją, bet ir tinkamai informuos apie visus aspektus, įskaitant emocinius.
• Pasiruošti gijimo laikotarpiui: Suprasti, kad gijimas užtruks, ir kad per jį gali būti fizinio diskomforto ir emocinių svyravimų.

Apibendrinant, plastinės operacijos gali būti galingas įrankis gerinant emocinę sveikatą ir gyvenimo kokybę, ypač kai jos padeda išspręsti ilgalaikes nepasitikėjimo savimi problemas. Tačiau sėkmė labai priklauso nuo tinkamos motyvacijos, realistinių lūkesčių ir kruopštaus pasiruošimo.

Klinikos „Lotus medica” vadovė, gydytoja psichiatrė Ieva Šveikauskienė šia tema youtube kanale kalbina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoją Martyną Norkų.  Kviečiame pasiklausyti:

Jeigu jaučiate, jog jums reikalinga pagalba, tačiau nežinote į ką pirmiausia kreiptis – drąsiai susisiekite su klinikos „Lotus Medica“ administracija nurodytais kontaktais: telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.