Kas yra tikai? Kaip jie gydomi?

Kas yra tikai? Kaip jie pasireiškia?

Tikai yra staigūs, greiti, pasikartojantys, neritmingi ir nevalingi judesiai, apimantys įvairias raumenų grupes, arba staigiai prasidedantys ir betiksliai žmogaus skleidžiami garsai. Pagal trukmę jie skirstomi į trumpalaikius ir lėtinius (kai tęsiasi ilgiau nei metus).

Judesių (motoriniai) tikai gali pasireikšti tiek paprastais, staigiais judesiais, tokiais kaip mirksėjimu ar grimasavimu, tiek sudėtingais, pavyzdžiui, pritūpimu ar šokinėjimu. Kartais kompleksiniai motoriniai tikai gali pasireikšti kaip nepadorūs gestai (vadinama kopropraksija, pvz., kelnių nusimovimas) arba netgi turėti savęs žalojimo elementų (pvz., galvos daužymas). Kai kuriais atvejais vaikas atkartoja ar mėgdžioja kito asmens judesį (echopraksija).

Balso (vokaliniai) tikai yra nevalingi garsų, sakinių ar žodžių ištarimai. Paprastas balso (vokalinis) tikas gali būti lengvas kosėjimas, atsikrenkštimas, šnarpštimas, šnypštimas, švokštimas, cypimas ar rėkimas. Sudėtingesni balso (vokaliniai) tikai apima skiemenis, žodžius ar sakinius. Gali pasireikšti įžeidžiančių ar agresyvių žodžių ar sakinių ištarimas (koprolalija). Kitais atvejais vaikai ar paaugliai jaučiasi verčiami kartoti savo anksčiau pasakytus žodžius (palilalija).

Tikai paprastai pirmą kartą pasireiškia nuo 2 iki 15 metų amžiaus. Vis dėlto dažniausiai jie prasideda nuo šešerių iki aštuonių metų. Paprastai pirmasis simptomas būna paprastas motorinis veido tikas, pavyzdžiui, mirksėjimas ar grimasos. Laikui bėgant jie gali plisti į pečius, galūnes ir liemenį. Balso (vokaliniai) tikai dažnai pasireiškia praėjus dvejiems – ketveriems metams po motorinių tikų pradžios.

Kokios yra tikų priežastys? 

Nors tikų pasireiškimo priežastys nėra galutinai nustatytos, plačiai manoma, kad tai yra genetinių, neurobiologinių ir psichologinių veiksnių bei aplinkos poveikio sąveikos rezultatas. Nustayti šie rizikos veiksniai: šeimyninis polinkis, priešlaikinis gimdymas, perinatalinė hipoksija, mažas gimimo svoris, mamos rūkymas ir kofeino vartojimas nėštumo metu.

Tikų eiga banguojanti: su pagerėjimais, net iki visiško jų išnykimo, ir pablogėjimais. Dažniau pasitaiko trumpalaikių, praeinančių tikų sutrikimo variantas. Nustatyta, kad stresas neabejotinai veikia tikų pasireiškimo sunkumą. Patirtys, sukeliančios baimę, emocinę traumą ir socialinį spaudimą, paprastai pablogina tikų eigą.

Kada kreiptis pagalbos į specialistą? 

Pastebint tikus tėvai/vaikų globėjai dažnai būna pasikonsultavę ir su kitais specialistais. Neradus kitos patologijos pas gyd. vaikų neurologą, okulistą, pulmonologą ar šeimos gydytoją, pacientas dažniausiai nukreipiamas gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijai.

Esant įtarimui, kad vaikui ar paaugliui pasireiškė tikai, rekomenduojama kreiptis į gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą. Konsultacijos metu gydytojas surenka duomenis, reikalingus diagnozės patikslinimui, įvertina vaiko ar paauglio psichikos būklę. Esant poreikiui gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras gali nukreipti psicologiniam ištyrimui ar kitų specialybių gydytojų konsultacijoms. Konsultacijos metu sudaromas tolimesnis tyrimų ir gydymo planas.

Kaip gydomi tikai? 

Gydant tikus taikomas kompleksinis (komandinis) gydymas. Gydymas pradedamas nuo gydymo plano sudarymo bei šeimos apmokymo apie sutrikimą. Jei kartu su tikais nustatomi gretutiniai psichikos ar elgesio sutrikimai – svarbu kuo anksčiau pradėti gydymą. Tikai gali būti gydomi nemedikamentinėmis priemonėmis – psichologo, psichoterapeuto konsultacijomis, šeimos psichoterapija. Vienas iš veiksmingiausių nemedikamentinių tikų gydymo metodų – kognityvinė elgesio terapija, kurią taikant galima mokytis atpažinti tikų pasireiškimą skatinančias situacijas, keisti įpročius, didinti įsisąmoninimą ir taip kontroliuoti tikų pasireiškimą. Atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą bei poreikius, galima taikyti žaidimų, dailės terapiją, relaksaciją, tarpusavio paramos grupes. Svarbu sureguliuoti dienotvarkę, miego ir poilsio režimą, mitybą, numatyti pakankamą fizinį krūvį, adekvačias amžiui ekraninių medijų laiko normas, ieškant tinkamų konkrečiam vaikui saviraiškos ir kūrybos veiklų.  Esant sunkiai tikų eigai, kartu su nemedikamentinėmis priemonėmis gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras gali paskirti medikamentinį gydymą.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Kai tikai pasireiškia netinkamose vietose (tokiose kaip kino teatras ar mokykla) ne retai aplinkiniai žmonės reaguoja sudirgimu, susierzinimu. Tai apsunkina vaiko galimybes integruotis į visuomenę bei gali sąlygoti nerimą, baimę išeiti iš namų, gali prasidėti depresinė simptomatika. Dėl patiriamų tikų vaikai ir paaugliai gali patirti gėdos jausmą. Tikai gali pasireikšti miegant ar valgant ir taip apsunkinti svarbias kasdienines veiklas. Kai kurie tikai gali sukelti fizinį diskomfortą ar net skausmą, ypač jei jie yra stiprūs ar pasikartojantys. Ankstyvas diagnozės nustatymas ir gydymo plano sudarymas gali reikšmingai pagerinti vaiko ar paauglio gyvenimo kokybę.

Jeigu jaučiate, jog jums reikalinga specialisto pagalba, tačiau nežinote į ką pirmiausia kreiptis – drąsiai susisiekite su klinikos „Lotus Medica“ administracija nurodytais kontaktais: telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.

*Straipsnį parengė gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė- asistentė Milda Dubininkienė.