Savižudybės prevencija. Kaip atpažinti ir padėti?

Savižudybės yra viena sudėtingiausių visuomenės sveikatos ir psichologinių problemų. Nors bendras savižudybių skaičius šalyje pastaraisiais metais mažėja, paauglių psichikos sveikatos situacija vis dar kelia didelį susirūpinimą. Lietuva ilgą laiką buvo viena iš šalių, turinčių aukščiausią savižudybių rodiklį Europoje. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais statistiniai rodikliai gerėja, paauglių grupė išlieka ypatingai pažeidžiama. Svarbu pastebėti ir atpažinti galimus psichologinius rizikos veiksnius:

• Stigmatizuotoss emocinės problemos: Daugeliui jaunuolių sunku pripažinti psichologines problemas ir kreiptis pagalbos.
• Patyčios: Pagal tarptautinius tyrimus, Lietuvos mokyklose patyčių lygis išlieka aukštas, o tai daro tiesioginę įtaką paauglių emocinei sveikatai.
• Socialinių tinklų poveikis: Didėjantis priklausomumas nuo socialinių medijų gali sustiprinti vienišumo jausmą, sumažinti savivertę ir sukelti psichologinę izoliaciją.
• Didelis mokymosi krūvis. Nuolatinis spaudimas pasiekti aukštus akademinius rezultatus sukelia lėtinį stresą. Paaugliai, kurie susiduria su neįveikiamais lūkesčiais ir baime nepateisinti tėvų ar mokytojų vilčių, gali jaustis pervargę, nepasitikėti savimi ir prarasti motyvaciją. Ilgainiui tai gali sukelti depresiją, nerimą ar net savižudiškas mintis.

• Depresija ir nerimo sutrikimai: Šios būklės dažnai pasitaiko, tačiau dažnai lieka nediagnozuotos arba neadekvačiai gydomos.
• Neigiamas savęs suvokimas: Daugelis paauglių kovoja su savivertės problemomis, kurios gilėja dėl socialinės aplinkos lūkesčių ir spaudimo.
• Trauminiai išgyvenimai: Psichologinė trauma, tokia kaip artimo žmogaus netektis, smurtas ar prievarta, gali būti pagrindinis savižudybės veiksnys.
• Emocinis uždarumas: Paaugliai dažnai nesidalina savo jausmais su artimaisiais ar draugais, nes bijo būti nesuprasti ar nuvertinti.

Paauglystė – laikotarpis, kai žmogus susiduria su intensyviais biologiniais, emociniais ir socialiniais pokyčiais. Šis metas pasižymi pažeidžiamumu, nes tam įtakos turi:

• Biologiniai pokyčiai: Hormoniniai svyravimai gali stipriai paveikti nuotaiką ir emocinį stabilumą.
• Socialiniai veiksniai: Draugų įtaka, visuomenės lūkesčiai ir socialinių tinklų poveikis dažnai kelia papildomą spaudimą.
• Psichologiniai procesai: Savęs tapatumo paieškos, emocijų reguliavimo sunkumai ir mažas pasitikėjimas savimi yra dažnos problemos.

Paauglių emocinė sveikata gali lengvai destabilizuotis, kai šiuos vidinius procesus dar labiau apsunkina išoriniai veiksniai, tokie kaip smurtas šeimoje, patyčios mokykloje ar sunkios gyvenimo sąlygos.

Kaip galime padėti?

1. Mažinti stigmatizaciją. Lietuvoje vis dar gaji nuostata, kad kreipimasis į psichologą yra „silpnumo“ ženklas. Artimųjų artimesnis kalbėjimas apie psichikos sveikatą padėtų keisti šį požiūrį.
2. Didinti socialinę paramą. Šeimos, draugų ir mokytojų vaidmuo paauglių gyvenime yra neįkainojamas. Palaikanti socialinė aplinka gali padėti paaugliui išgyventi sunkius momentus.
3. Paskatinti kreipimasis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Paaugliams, kurie ypač jautriai reaguoja į emocinius sunkumus, pagalbos prieinamumas ir paskatinimas ja pasinaudoti gali tapti gyvybiškai svarbūs.

Kodėl kreiptis pagalbos yra svarbu?

1. Profesionali pagalba gali užkirsti kelią rimtesniems sunkumams. Psichologai, psichoterapeutai ar psichiatrai padeda ne tik spręsti esamus sunkumus, bet ir mokytis, kaip išvengti jų ateityje. Tai gali būti prevencinė priemonė prieš depresiją, nerimą ar net savižudybę.
2. Saugi erdvė pasidalinti emocijomis. Specialistai suteikia galimybę paaugliui kalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus be baimės būti teisiamam. Tai gali būti ypač reikšminga tiems, kurie nesulaukia palaikymo iš aplinkinių.
3. Praktiniai įrankiai sunkumams įveikti. Konsultacijos metu specialistai moko emocijų reguliavimo, streso valdymo ir problemų sprendimo strategijų, kurios padeda paaugliams geriau tvarkytis su iššūkiais.

Paauglių psichikos sveikata yra jautri tema, reikalaujanti kompleksinio požiūrio ir dėmesio tiek iš visuomenės, tiek iš valdžios institucijų. Lietuvoje būtina stiprinti prevencijos priemones, kurios apimtų švietimą, emocinio raštingumo ugdymą ir lengviau prieinamą pagalbą. Jei paauglių emocinė sveikata bus tinkamai palaikoma, galima ne tik sumažinti savižudybių skaičių, bet ir padėti jaunimui augti stipriems ir emociškai sveikiems piliečiams.

Pabaigoje svarbu priminti, kad kiekvienas gali prisidėti prie savižudybių prevencijos. Atviras pokalbis, empatiškas palaikymas ir nuoširdus rūpestis gali padėti išgelbėti gyvybę.

Jeigu jaučiate, jog jums reikalinga pagalba, tačiau nežinote į ką pirmiausia kreiptis – drąsiai susisiekite su klinikos „Lotus Medica“ administracija nurodytais kontaktais: telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.

*Straipsnį parengė medicinos psichologė Milita Judzinskė