ADHD kas tai? Simptomai, diagnozavimas ir gydymas

Pagrindinės įžvalgos:
Įžanga
Daugeliui šis sindromas vis dar asocijuojasi su bėgiojančiu ir neklausančiu vaiku, tačiau realybėje ADHD simptomai yra kur kas įvairesni, o diagnozavimas sudėtingesnis. Mūsų klinikoje vis dažniau atliekamas ADHD diagnozavimas suaugusiems, kurie visą gyvenimą jautėsi „kitokie”, o diagnozavus patiria didžiulį palengvėjimą.
Suprantame, kad kreiptis pagalbos gali būti nedrąsu, tačiau žinojimas yra pirmasis žingsnis į kokybiškesnį gyvenimą.
Kas yra ADS sutrikimas?
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), tarptautinėje erdvėje geriau žinomas kaip ADHD (angl. attention deficit hyperactivity disorder), yra psichikos sutrikimas, kitaip dar įvardijamas kaip dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas, paveikiantis asmens gebėjimus išlaikyti dėmesį, susikaupti, jo savikontrolę, bei laiko planavimą. Šis neurobiologinis ypatumas yra būdingas apie 2,5–7,2 % pasaulio gyventojų

ADHD Priežastys
Šios ligos priežastys vis dar tiriamos, tačiau mokslas nurodo šiuos pagrindinius veiksnius:
- Genetika – virš 90 % priežasčių lemia genetiniai veiksniai
- Prenataliniai veiksniai – mamos vartotas alkoholis, rūkymas, kitos priklausomybę sukeliančios medžiagos nėštumo metu
- Emocinė istorija – vaikystės trauminė patirtis, emociniai sunkumai
- Priešlaikis gimdymas ir kiti vystymosi sunkumai
ADHD simptomai ir jų formos
Simptomai suaugusiems pasireiškia vyrams ir moterims vienodai ir gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą.
Bėgant metams adhd simptomai gali kisti. Tiek jų dažnumas tiek ir stiprumas. Vaikystėje gali pasireikšti vieni požymiai, o suaugusiame amžiuje – kiti, kadangi žmogus išmoksta tam tikrų elgesio modelių ir gali juos pritaikyti atitinkamose situacijose.
3 pagrindinės ADHD simptomų „kolonos”
Suaugusiems, šio dėmesio deficito simptomai gali pasireikšti kaip buvimas itin nepunktualiu, nedėmesingu, užmaršiu. Arba priešingai: nuolat svajonačiu, fantazuojančiu. Žmonės linkę gyventi “deadline” principu. Sunku išlaikyti dėmesį pokalbio metu, nepertraukinėti pašnekovo. Neretai gali pasireikšti hiperaktyvumo bruožai – dezorganizuotas elgesys, nenustygimas, impulsyviu.
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas – jo 3 formos:

Hiperaktyvumo forma
nuolatinis judėjimas, nenustygimas vietoje, impulsyvūs sprendimai, greitas šnekėjimas, sunkumas laukti eilėje.

Nedėmesingumo forma
sunkumas susikaupti, užmarštis, sunkumas fokusuotis skaitant ar atliekant rutinines užduotis. Pakankamai greitai viskas nusibosta; paskubomis daro užduotis ar jų iki galo nebaigia.

Mišri forma
dėmesio koncentracijos sunkumai kartu su elgesio sutrikimais iš abiejų aukščiau paminėtų kategorijų.
ADS delsimo kaina: negydymo rizikos
Moterims ir vyrams gali lemti mokymosi, profesinius bei tarpasmeninių santykių sunkumus (pvz. dažną studijų, darboviečių, partnerių keitimą), kelti problemų kasdieniame gyvenime planuojant savo laiką, įgyvendinant tam tikras veiklas, valdant savo ir kitų finansus.
Ši liga, ypač jos hiperaktyvumo forma, didina polinkį priklausomybėms, agresyvų ar neatsakingą elgesį (pvz. pavojingą vairavimą, ekstremalias veiklas ar veiksmus, keliančius grėsmę ir jų, ir kitų saugumui). Dėl šių sunkumų žmogų gali lydėti kaltės, gėdos, nesaugumo jausmas, žema savivertė.
Remiantis „Lotus Medica“ patirtimi, daugelis suaugusiųjų diagnozės ieško tik tada, kai problemos tampa sunkiai pakeliamos. Negydomas sutrikimas turi realų ilgalaikį poveikį.

Kaip vyksta ADHD diagnozavimas „Lotus Medica“?
Mes netaikome „vieno klausimyno“ metodo. Diagnostika susideda iš kelių etapų:

Pirminė konsultacija su gydytoju psichiatru

Išsamus gyvenimo ir ligos istorijos surinkimas

Specializuotų testų atlikimas, prižiūrint sertifikuotam specialistui
Suaugusiame amžiuje šis sutrikimas gali „slėptis“ po kitomis psichikos ligomis, pvz. nerimo sutrikimu, depresija, bipoliniu sutrikimu ir panašiai. Nors egzistuoja ne vienas specializuotas ADHD testas, svarbu pabrėžti, kad šio sutrikimo negali tiksliai nustatyti internetinėje erdvėje, net jeigu atsakinėjant į klausimus atrodo, kad tam tikri bruožai žmogui gali būti būdingi.
Profesionalus ADHD nustatymas: kaip tai vyksta?
Psichologinės diagnostikos metu, žmogus kartu su medicinos psichologu, atlieka užduotis pagal specialius klausimynus. Specialūs vertinimai padeda diagnozuoti sutrikimą bei jo rūšį arba jį paneigti. Vertinimo metu atsižvelgiama į žmogaus patirtis įvairiais gyvenimo laikotarpiais, sutrikimui būdingų simptomų dažnumą ir jų pasikartojimus nuo vaikystės ar paauglystės, taip pat į tam tikrų požymių sukeliamas neigiamas pasekmes.
Medicinos psichologas analizuoja asmens vaikystės ir/ar paauglystės patyrimus, mokymosi rezultatus ir jų kaitą. Į psichologinį tyrimą neretai gali būti įtraukiami tėvai ar kiti šeimos nariai, galintys apklausoje plačiau papasakoti apie tiriamo žmogaus gyvenimą, elgesį ankstyvame amžiuje, anksčiau pasireiškusius bruožus, jų pasikartojimą ar tęstinumą. Papildoma informacija iš šeimos narių gali itin. ADHD tyrimas bei jo metu surinkti duomenys yra reikšmingi patvirtinant arba atmetant sutrikimo diagnozę. Jei diagnozuojamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas vaistai skiriami tik kruopščiai įvertinus jų poreikį ir paciento būseną.
ADHD gydymas ir kitos pagalbos priemonės
Pacientai dažnai klausia, ar su ADHD diagnoze būtina gerti vaistus. Mūsų atsakymas visada yra – kiekvienas planas individualus.
Individualiai parinktas gydymas padeda užtikrinti, kad ADHD simptomai būtų kontroliuojami – tai dažniausiai vyksta šią ligą gydant medikamentais. Kartu su vaistais gali būti rekomenduojama individuali ar grupinė psichoterapija, psichologo konsultacijos ir panašiai.
ADHD gydymas gali būti papildomas tam tikra metodika, pavyzdžiui, kognityvine-elgesio terapija, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) užsiėmimais. Mūsų klinikos patirtis bei naujausi moksliniai tyrimai pabrėžia kompleksinio gydymo suaugusiems sėkmę.

Klinika „Lotus Medica“ – tai specializuota ADHD klinika, kurioje konsultacijas teikia patyrę gydytojai psichiatrai, o kvalifikuoti medicinos psichologai gali atlikti šio sutrikimo pilną profesionalią diagnostiką. Mūsų klinikos specialistai jau virš 10 metų konsultuoja ir kontaktiniu būdu Kaune, ir internetu.
Registruotis konsultacijai galite susisiekę su administracija telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Gydytojos atsako
Kokie ADHD požymiai būdingi suaugusiesiems?
Gyd. psichiatrė Laura Andriuškevičienė · 0:45
Skaityti tekstą
Tai suaugusiųjų dėmesio ir aktyvumo sutrikimo, kitaip žinomo kaip ADHD, simptomatika yra labai plati. Dažniausiai būdingiausi požymiai yra dėmesio nesukaupimas, hiperfokusavimas ir dėmesio atkreipimas į kažkokį tai vieną siaurą dalyką, kuris yra labai laikinas ir neturi ilgalaikės perspektyvos, negebėjimas nusėdėti vietoje, įvairių kompensacinių priemonių naudojimas, pozos keitimas, hobių keitimas, impulsyvus, galbūt kartais kompulsinis elgesys, kuris nėra aplinkiniams priimtinas ir malonus, pokalbių nutraukimas – tokie pagrindiniai.
Kodėl man duotas dėmesio sutrikimas?
Gyd. psichiatrė Laura Andriuškevičienė · 0:57
Skaityti tekstą
Kodėl man duotas dėmesio sutrikimas? Aš to neprašiau, nenusipelniau ir nieko blogo nepadariau. Na, neuroskirtingumas, būtent dėmesio sutrikimas arba autizmas, mums yra duotas neurologiškai, biologiškai, ir mes už tai neatsakingi – kaip ir už savo aukštą intelektą arba žemą intelektą, mes nesame už tai atsakingi. Mes atsakingi už tai, ką su tuo darome. Tai lygiai taip pat ir su dėmesio sutrikimu: mes galime jį įdarbinti, įgalinti ir eiti toliau. Galime atpažinti simptomus, galime dėl jų abejoti ir kreiptis pagalbos diagnostikai, patvirtinimui. Galime gauti vaistus, tačiau prisiimti atsakomybę, kad vaistai – tai yra viena ketvirtoji mums tinkamos pagalbos: taip, medikamentai, režimas, maisto papildai ir psichoterapinė pagalba, kurios kviečiame nebijoti, ieškoti ir rasti.
Ar ADHD – tik šių laikų problema?
Gyd. psichiatrė Laura Andriuškevičienė · 0:37
Skaityti tekstą
Neuroskirtingumas ADHD lygmeniu nėra vien tiktai šių laikų problema. Žinoma, daugiau yra simptomatikos dėl ekranų naudojimo, dėl to, kaip vaikučiai nuo vienerių metų amžiaus būna ekranuose ir negali vystytis jų smegenų ryšiai, kurie atsakingi už emocijas, už jų kontroliavimą, tačiau dėmesio sutrikimas buvo visada. Tiesiog šiais laikais diagnostika yra prieinamesnė, stigma – mažesnė, žmonės – šviesesni ir labiau ieškantys pagalbos.
Kodėl sakoma, kad ADHD – šių laikų mada?
Gyd. psichiatrė Ieva Šveikauskienė · 1:37
Skaityti tekstą
Kodėl yra sakoma, kad ADHD yra šių laikų mada? Kodėl? Todėl, kad mes maždaug tiktai penkeri metai šitą sutrikimą pradėjom diagnozuoti suaugusiems žmonėms. Gal truputį daugiau – septyneri, aštuoneri, bet normali, įprasta klinikinė praktika atvykus pacientui aiškiai jį išgirsti ir nukreipti diagnostikai yra maždaug penkeri metai. Tai yra nauja maniera tarp gydytojų specialistų. Gal todėl atrodo, kad anksčiau šito sutrikimo nebuvo, jis dabar atsirado ir kiekvienas jį sau diagnozuoja. Tai yra dabarties laikmečio įtakotas sutrikimas – tikrai ankstyvo ir gausaus ekranų vartojimo, didelio kiekio nesveiko maisto, perdirbtų angliavandenių įtakoje, mažo fizinio aktyvumo įtaka irgi yra. Tikrai niekada vaikai nebuvo tokie sėdintys kaip dabar, ir jie po to, 18-os, jau tampa suaugusiais, ir kalbam apie suaugusiųjų ADHD. Taip, šitas sutrikimas yra šių laikų medicinoje žymiai labiau išnagrinėtas, aiškiai yra įvardyti kriterijai, yra sukurtos psichodiagnostinės metodikos, ir tai yra pakankamai nauja medicinos kryptis. Tai ne todėl, kad šito sutrikimo nebuvo, bet jisai nebuvo atėjęs kaip apčiuopiamas.
ADHD gydymas: kodėl verta neskubėti?
Gyd. psichiatrė Ieva Šveikauskienė · 1:06
Skaityti tekstą
ADHD sutrikimas – jisai turi specifinį gydymą, tai yra stimulantų klasės vaistai, bet vėl, jau parinkimas, dozavimas, įvairiausios kombinacijos, vienų su kitais keitimas, derinimas su antidepresantais, jeigu reikia, tai yra ta psichiatro užduotis nustačius diagnozę. Labai kviečiu žmones, apsičiuopusius ADHD bruožus savyje, neskubėti. Neskubėti bėgti pas psichiatrą ir prašyti, kad paskirtų man vaistus. Aš, kaip sakau, nuo to, kai mes nustatom diagnozę, mes gydymui turim visą likusį gyvenimą. Ir tas žinojimas ir integracija, pabandymas vieno preparato, kito preparato – labai kviesčiau daryti tai ramiai. Nes simptomatika yra apie neurologiją ir psichiatriją kartu, tai būna labai kartais svarbu padiferencijuoti, ir ką tas vaistas man daro.
