Pagridinis » Straipsniai » Autizmo požymiai ir pagalba tėvams

Autizmo požymiai ir pagalba tėvams

Autizmas nėra liga, tai – neurologinis raidos sutrikimas. Pirmieji šiam sutrikimui būdingi požymiai gali būti pastebimi nuo pat kūdikystės. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, yra be galo skirtingi. Vienam vaikui, augančiam su autizmo sutrikimu, gali būti reikalinga nuolatinė, ilgalaikė pagalba, o kitas vaikas autizmo simptomus jaučia itin silpnai ir geba gyventi savarankiškai. Diagnozuojant šį sutrikimą, labai svarbi ankstyva specialistų pagalba, siekiant padėti vaikui adaptuotis socialinėje aplinkoje bei lavinti bendravimo įgūdžius, tobulėti.

Autizmas – kas tai?

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) arba autizmas – tai raidos sutrikimas, susijęs su vaiko vystymusi. Šis sutrikimas gali pasireikšti skirtingomis formomis, jis tiesiogiai paveikia asmens elgesį, socialinius įgūdžius, verbalinę/neverbalinę komunikaciją, vaizduotę, interesus, psichoemocinę būseną. Neretai tėvai jaudinasi dėl to, jog autizmas galėjo atsirasti dėl auklėjimo spragų, skiepų, patirtų narkozių ir panašiai, tačiau svarbu paminėti, kad šis raidos sutrikimas dažniausiai gali išsivystyti dėl genetinių priežasčių, paveldimų ligų. Autizmo spektro sutrikimą gali lemti ne tik genai, bet ir laikotarpis prieš/per/po vaiko gimimo, smegenų funkcijos sutrikimai, kiti neurologiniai ar vaiko biologinę aplinką sudarantys veiksniai.

Autizmo spektro sutrikimai gali pasireikšti kartu su kitais sutrikimais, pvz. Aspergerio sindromu, kalbos, intelekto, motorikos sutrikimais, aktyvumo ir dėmesio sutrikimu. Autistiški vaikai taip pat gali būti linkę į nerimo sutrikimus, kitas emocines problemas. Šio sutrikimo gydymui gali būti skiriama ne tik psichoterapija, bet papildomai, esant poreikiui, apsvarstomos ir medikamentinio gydymo, sanatorinio ar kitokio specializuoto gydymo galimybės.

Autizmo požymiai

Autizmo spektro sutrikimo bruožais pasižymintys vaikai skirtingai nei kiti adaptuojasi ir suvokia juos supančią aplinką, didelę reikšmę skiria tam tikroms detalėms, o ne bendram, įvairiapusiam požiūriui į situaciją susidaryti. Vaikai, kuriems būdingi autizmo bruožai, nuo mažų dienų sunkiau geba išlaikyti dėmesį ar palaikyti akių kontaktą, suprasti kūno kalbą, balso toną, veido išraiškas, gestus. Dideliu iššūkiu jiems taip pat gali tapti kito žmogaus jausmų, nuotaikų ar emocijų atpažinimas, sutrinka bendravimo gebėjimai. Polinkį į autizmo sutrikimą turintys vaikai rečiau išreiškia susidomėjimą bendraamžiais ar kitais žmonėmis ir domisi tik tam tikros, siauros srities veiklomis. Neretai jie įsitraukia į vieną, nuolat pasikartojančią veiklą, žaidžia tuos pačius žaidimus, valgo vienodą maistą ir itin nemėgsta pokyčių ar naujovių. Taip pat autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai dažniausiai viską supranta tiesiogiai ir sudėtingiau vadovaujasi intuicija ar perpranta tam tikras užuominas.

Autizmo požymiai vaikui gali pasireikšti įvairiose srityse, tad reikėtų atkreipti dėmesį į jo elgesį tam tikrose situacijose, bendravimo gebėjimus. Svarbu paminėti, kad šį sutrikimą gali diagnozuoti tik kvalifikuoti specialistai – vaikų ir paauglių gydytojai psichiatrai bei medicinos psichologai, atliekantys psichodiagnostinius testus.

Jeigu nerimą kelia tam tikri požymiai ir įtariate, kad vaikui gali būti būdingas autizmo spektro sutrikimas, reikėtų įvertinti kaip dažnai pasireiškia šie aspektai:

  • kviečiamas vardu, vaikas retai/visiškai nereaguoja arba atrodo, jog „negirdi“, taip pat neklauso prašymų, nurodymų;
  • itin lėtai vystosi arba nustoja tobulėti vaiko kalbėjimo/socialiniai įgūdžiai;
  • vaiko elgesyje dažnai stebimi neįprasti judesiai ar stereotipinis elgesys, pasikartojantys veiksmai (pvz. lingavimas, sukimasis ratu, rankų ar pirštų sukiojimas, „plasnojimas“ rankomis, tam tikrų kūno dalių įtempimas);
  • vaikas nerodo pirštu ar nežiūri į daiktus, į kuriuos rodo/žiūri tėvai;
  • vaikas kasdienėje veikloje vadovaujasi savo sukurtomis taisyklėmis, ritualais ar laikosi tam tikros tvarkos (tarkime, dėlioja žaislus tik eilute ir šią tvarką sunku pakeisti; nuolat suka mašinėles ratu ir nenori pakeisti jų krypties; visada rankoje nori laikyti tik konkretų žaislą);
  • vaikas pasižymi pernelyg mažu arba dideliu aktyvumu; stebimas hiperaktyvumas;
  • išreiškiami ypatingi pomėgiai, pvz. intensyvus domėjimasis tik tam tikru gyvūnu, daiktu, skaičiais, raidėmis (tai retkarčiais gali būti panašu į „apsėdimą“);
  • žaislai naudojami ne pagal paskirtį arba išreiškiamas noras žaisti vienam, nebendrauti su kitais vaikais grupėje; taip pat kyla sunkumų dalinantis žaislais ar daiktais (norisi juos pasisavinti);
  • pasikartoja pykčio, agresijos priepuoliai ar vaikas dažnai yra užsispyręs, linkęs priešintis;
  • kyla bendravimo, kontakto užmezgimo bei palaikymo sunkumų (pvz. sudėtinga išlaikyti akių kontaktą, retai atsakoma į kitų žmonių šypsenas, kalbinimus, veido išraiškas);
  • vaikas nori laikytis konkrečios rutinos ir priešinasi dienotvarkės pokyčiams, aplinkos keitimui, naujovėms;
  • atrodo, kad vaikas tarsi „gyvena savo fantazijų pasaulyje“, yra linkęs izoliuotis nuo kitų;
  • vaikas yra jautrus sensoriniams dirgikliams – garsams, šviesoms, prisilietimams bei tam tikriems daiktams;
  • kyla sunkumų dėl emocijų raiškos; gali atrodyti, kad vaikas nejaučia skausmo ar jam trūksta empatijos.

Svarbu paminėti, kad pastebėjus, jog vaikui retkarčiais pasireiškia vienas ar keli iš paminėtų požymių, nereikėtų suskubti kreiptis į specialistus dėl autizmo spektro sutrikimo diagnozavimo. Vertėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus signalus, o su specialistais pasikonsultuoti tuomet, kai vaiko elgesyje atpažįstama autizmo spektrui būdingų požymių visuma, taip pat tada, kai pasikartojantis elgesys pasireiškia vis dažniau, tampa sudėtingiau valdomu. Prieš vykstant į konsultaciją su specialistu, rekomenduojama pagal galimybes „užfiksuoti“ vaiko elgesį skirtingose aplinkose (tarkime, paruošti vaizdo įrašą, kuriame matytųsi elgesys, keliantis nerimą). Reikėtų paminėti, kad praktikoje taip pat susiduriama su atvejais, kai autistiškų vaikų vystymasis nuo mažų dienų vyksta pakankamai sklandžiai, tačiau tam tikrame amžiuje gali pasireikšti vaiko vystymosi regresija (pavyzdžiui, kalba nustoja tobulėti ties 1-2 metų riba arba grįžta į ankstesnę būseną, kai vaikas buvo mažesnis). Tokiu atveju reikalinga skubesnė konsultacija su specialistais.

Kaip diagnozuojamas autizmas?

Vaikui, kuriam tėvai galimai įtaria autizmo spektro sutrikimą, pirmiausia vertėtų apsilankyti konsultacijoje pas šeimos gydytoją. Aptarus situaciją su šeimos gydytoju, reikalinga registruotis neurologo konsultacijai arba kreiptis į vaikų ir paauglių gydytoją psichiatrą. Gydytojas psichiatras, stebėdamas vaiką konsultacijos metu bei vesdamas pokalbį su tėvais, išklausęs informaciją apie matomus požymius, jų stiprumą bei dažnumą gali nuspręsti, ar vaikui yra reikalingas psichodiagnostinis autizmo spektro sutrikimo vertinimas (pavyzdžiui, atliekamas pagal CARS skalę). Specialistas taip gali skirti papildomą ištyrimą, pavyzdžiui, intelekto vertinimą pagal WISC-III metodiką, kadangi neretai autistiškam vaikui gali pasireikšti ir tam tikro intelekto netolygumo, specifinio mokymosi sutrikimo, nebūtinai deficito (protinio atsilikimo) požymiai.

Autizmo spektro sutrikimo vertinimas (CARS), kurį atlieka medicinos psichologas arba vaikų ir paauglių psichiatras, vykdomas stebint vaiko elgesį, kognityvinius bei kalbos gebėjimus, dėmesio sukaupimą tam tikrų žaidimų, užsiėmimų, užduočių atlikimo bei pokalbio metu. Tėvams ar vaiko mokytojams gali būti paruošiami specialūs klausimynai, standartizuoti testai, prašoma pristatyti vaiko charakteristikas. Specialistas papildomai gali suteikti rekomendacijas kitų medicininių tyrimų atlikimui ar nukreipti konsultacijoms pas logopedą, spec. pedagogą, ergoterapeutą, genetiką ir pan. Lietuvoje yra reikšminga ankstyvosios reabilitacijos tarnyba sutrikusios raidos vaikams, teikianti pagalbą iki 8 metų amžiaus. Vėliau komandiniame darbe turi reikšmės mokyklos specialistai, psichologinė pedagoginė (švietimo pedagoginė tarnyba). Svarbu pabrėžti, kad šio sutrikimo diagnozavime itin svarbi vertinimą atliekančių specialistų kompetencija bei praktinė psichodiagnostinių tyrimų atlikimo patirtis, kurių dėka vaikas gali gauti pačią efektyviausią pagalbą.

Nustačius autizmo spektro sutrikimą, vaikui gali būti rekomenduojama psichologinė pagalba, tokia kaip kognityvinė-elgesio terapija, verbalinio elgesio terapija, meno, gyvūnų, žaidimų terapija, specialios motorinės ar sensorinės užduotys, logopediniai užsiėmimai, kuriuos specialistai parenka pagal konkretų atvejį ir gyvenamosios vietos galimybes. Tam tikrų užsiėmimų metu gali būti lavinamas vaiko dėmesys, atmintis, mąstymas, mokomasi atpažinti emocijas, skatinama bendrauti. Ruošiant pagalbos vaikui planą, atsižvelgiama į jo amžių, charakterio bruožus, gebėjimus, mokymosi stilių bei šeimos narių įsitraukimo į sutrikimo korekcijos procesą galimybes. Itin svarbiu aspektu galima įvardinti ir pedagogų ar kitų mokyklos darbuotojų pagalbą, pritaikant vaikui palankias sąlygas ugdymo procese.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Autistiški vaikai mato pasaulį „kitu kampu“, bendrauja ir išreiškia patiriamas emocijas savitais būdais, o jų gyvenimo kokybė priklauso nuo turimo sutrikimo sunkumo bei gaunamos pagalbos efektyvumo. Didelę reikšmę turi ir visuomenės bei žmonių, dirbančių su vaikais, švietimas, nuolat įgaunamos papildomos žinios. Bendradarbiaudami su specialistais, dalis vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, neretai gali sėkmingai užsiimti kasdiene veikla, mokytis ir dirbti vyresniame amžiuje. Sunkesnę autizmo formą turinčių vaikų ateityje gali laukti sudėtingesni iššūkiai, kuomet reikalinga intensyvi, nuolatinė specialistų pagalba.

Jeigu nerimaujate dėl autistiško vaiko elgesio ar įtariate autizmo spektro sutrikimo vystymosi riziką, klinikos „Lotus Medica“ specialistai (vaikų ir paauglių gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai) yra pasiruošę suteikti reikalingą pagalbą. Pirminės konsultacijos su gydytoju psichiatru gali vykti ir kontaktiniu būdu klinikoje, ir nuotolinėje erdvėje, vaizdo pokalbių platformoje. Taip pat svarbu paminėti, jog klinikos „Lotus Medica“ gydytojai psichiatrai vaikus bei jų tėvus ar globėjus gali konsultuoti ne tik lietuvių, bet ir anglų, rusų kalbomis. Diagnostiniai tyrimai dažniausiai atliekami konsultacijose, kurios vyksta klinikoje kontaktiniu būdu. Medicinos psichologai vykdo įvairius psichologinės diagnostinius vertinimus, taip pat gali konsultuoti ne tik vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą, bet ir jų šeimos narius (pavyzdžiui, aktualiais klausimais, susijusiais su autistiško vaiko ugdymu, auklėjimu, bendravimo ypatumais ir panašiai).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kuo anksčiau kreipiamasi į kvalifikuotus specialistus, tuo efektyviau gali pavykti sumažinti šio sutrikimo pasekmes ateityje ir pasiekti teigiamų rezultatų. Registruotis pasirinkto specialisto konsultacijai galite susisiekę su administracija telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt. Su mumis taip pat galite susisiekti užpildę registracijos anketą ČIA. Klinikos administracija į užklausą atsakys per artimiausią darbo dieną ir suteiks aktualią informaciją apie registracijos galimybes.

Susiję specialistai

Milda Dubininkienė

Gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė-asistentė
Kiekvienas pacientas - unikalus, tad stengiuosi prie kiekvieno paciento širdies prisibelsti vis kitaip.
Konsultuoja šiomis kalbomis

Dovilė Navikienė

Medicinos psichologė, vaikų ir paauglių/suaugusių psichologė
Psichologo konsultacijų metu atsiveria galimybės plačiau suprasti save, išdrįsti keisti mintis bei elgesį sau palankia kryptimi.
Konsultuoja šiomis kalbomis

Milita Judzinskė

Medicinos psichologė, vaikų ir paauglių psichologė
Mano tikslas – padėti pažinti iškilusių problemų priežastis ir kartu ieškoti efektyvių jų sprendimo būdų.
Konsultuoja šiomis kalbomis

Susisiekime

Statybininkų g. 16, LT-50120 Kaunas

Tel. +370 696 59955

El. paštas: info@lotusmedica.lt

Darbo laikas

   I – V 9:00-19:00

VI 10:00-14:00 (kas antrą šeštadienį)

VII Nedirbame