Bipolinis sutrikimas – psichinės sveikatos sutrikimas, kuris žmogui sukelia itin stiprius nuotaikų svyravimo epizodus, nuo gilios depresijos iki ryškaus, itin pakilios nuotaikos periodo, įvardijamo kaip manija. Nuotaikų svyravimo etapai gali tęstis ilgai, nuo savaitės iki kelių mėnesių ar ilgiau, jų kaitą neretai veikia sezoniškumas, sudėtingi išgyvenimai, trauminės patirtys, alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų vartojimas.

Kokios priežastys lemia bipolinio sutrikimo atsiradimą?

Bipoliniu sutrikimu galima susirgti dėl kelių pagrindinių priežasčių:

  • genetikos (didesnė rizika susirgti bipoliniu sutrikimu yra tuomet, kai šiuo sutrikimu ar gilia depresija, priklausomybės ligomis sirgo/serga vienas ar daugiau šeimos narių, pavyzdžiui, tėvai, broliai, sesės);
  • biologinių pakitimų smegenyse (disbalanso tam tikrose srityse);
  • aplinkos veiksnių (pvz. traumuojančių patirčių, didelio streso, patyčių, patirtos įtampos ankstyvoje vaikystėje, intensyvaus psichoaktyvių medžiagų ar alkoholio vartojimo).

Šis sutrikimas yra skirstomas į kelias pagrindines rūšis:

  • bipolinį sutrikimą su manija arba hipomanija;
  • bipolinį sutrikimą su depresijos simptomatika;
  • bipolinį afektinį sutrikimą (mišrų variantą).

Kaip atpažinti bipolinio sutrikimo simptomus? Kas yra manija, hipomanija ir depresija?

Intensyvus nuotaikų svyravimas itin paveikia žmogaus motyvacijos, energijos lygius, miego režimą, mąstymo, sprendimų priėmimo procesą, elgesį. Pagrindiniai simptomai, pagal kuriuos gali būti diagnozuojamas bipolinis sutrikimas, yra:

  • manija – pakilios nuotaikos etapas, kuomet žmogus pasižymi neadekvačiai dideliu energijos kiekiu, linksmumu, hiperaktyvumu, gali išsakyti grandiozinius planus, jo elgesyje pastebimi didybės, nenugalimumo, perdėto pasitikėjimo savimi požymiai, sutrinka žmogaus miego režimas (gali nemiegoti iš viso ir vis tiek jaustis itin gyvybingu). Šiame etape žmogus gali nustoti laikytis nusistovėjusių socialinių ar elgesio normų, būti neperkalbamas, be galo impulsyvus (pvz. pasiimti paskolą, pirkti nereikalingus daiktus, pradėti kurti verslą), neretai pasireiškia pykčio protrūkiai (pvz. dažnėja konfliktai šeimoje, gali būti įsiveliama į muštynes), ypač tuomet, kai, tarkime, artimieji ar kiti žmonės bando pristabdyti jo aktyvumą, atkalbėti nuo kuriamų idėjų. Žmogus, sergantis bipoliniu sutrikimu ir patiriantis manijos epizodą, gali pasižymėti greita ir itin garsia kalbėsena, gali būti sunku jį aiškiai suprasti, išreiškia norą patirti ekstremalius potyrius. Taip pat žmogus tokiu atveju gali nepripažinti savo ligos, nenorėti kreiptis į gydymo įstaigą, pradėti itin dažnai vartoti alkoholį ar psichoaktyvias medžiagas, tapti priklausomu.
  • hipomanija – pakilios nuotaikos būsena, nesukelianti tiek nesklandumų asmens ar jo artimųjų gyvenime, kaip, pavyzdžiui, sunkios manijos epizodas. Žmogus jaučiasi energingas, turi nemažai ateities planų. Hipomanijos simptomus jaučiantis žmogus gali būti pailsėjęs net ir po tokios nakties, kuomet mažai miegojo, save pristatyti kaip geresnį, protingesnį už kitus, imtis atlikti įvairius darbus, nors ir nespėjo užbaigti anksčiau pradėtų užduočių. Tokiu periodu asmuo gali būti ir itin pakilios, ir itin dirglios nuotaikos, jos gali keistis kas kiek laiko ir būti nepastovios.
  • depresija – skirtingai nei manijos laikotarpiu, depresijos etape žmogus jaučiasi beviltiškai, vyrauja liūdna, pesimistinė nuotaika. Bipoliniu sutrikimu sergantis asmuo, išgyvenantis depresijos etapą, gali neturėti energijos ar noro atlikti net pačias paprasčiausias, kasdienes užduotis ar veiklas, susidurti su dėmesio koncentracijos, mąstymo sunkumais. Taip pat gali atsirasti nemiga arba, atvirkščiai, itin ilgo miego rutina, kuomet sunku atsikelti iš lovos, mitybos pasikeitimai (augti svoris, dingti apetitas ir panašiai). Dažniausiai žmonės, sergantys šia liga, depresijos etape susiduria su stipria apatija, beprasmybės nuotaikomis, susiaurėja jų interesų, pomėgių, socialinių kontaktų ratas, gali kilti suicidinės mintys.

Neretai pacientams, sergantiems bipoliniu sutrikimu, depresijos periodas tęsiasi žymiai ilgiau negu pakilios nuotaikos (manijos) etapas. Tarp šių periodų gali būti ir neutralia nuotaika pasižymintis laikotarpis, kuomet žmogus beveik nejaučia jokių simptomų arba jie būna itin silpni. Sergant mišria šio sutrikimo forma, nuotaikų kaita gali būti labai greita, keistis ne tik kiekvieną dieną, bet ir kas kelias valandas ar dažniau.

Bipolinio sutrikimo gydymas. Kodėl būtina kreiptis į specialistus?

Bipolinio sutrikimo gydymas apima kelis aspektus – medikamentinį gydymą ir psichoterapiją. Itin svarbi paciento motyvacija priimti skiriamą gydymą bei laikytis skirtų rekomendacijų. Šiuolaikinėje medicinoje pacientams, sergantiems bipoliniu sutrikimu, gali būti skiriami veiksmingi medikamentai, padedantys slopinti žmogaus jaučiamus simptomus, kontroliuoti savijautą, elgesį. Ši liga yra lėtinė, iki galo neišgydoma, tačiau, laikantis paskirto gydymo, stabilizuojasi ir gali pasiekti remisiją. Pacientų, kurie nesigydo bipolinio sutrikimo, ateityje gali laukti itin sudėtingos pasekmės, tokios kaip smegenų nykimas, senatvinės silpnaprotystės požymiai vėlesniame amžiuje, priklausomybė alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, finansiniai sunkumai, krizinės situacijos šeimoje bei tarpasmeniniuose santykiuose, žmogų gali kankinti suicidinės mintys, noras save žaloti. Bipolinio sutrikimo gydymas, kuomet pacientas susiduria su depresijos epizodu, skiriasi nuo įprastos depresijos gydymo. Dėl šios priežasties, ypač svarbu ligą kontroliuoti stebint gydytojui psichiatrui, kuris įvertintų paciento savijautą depresijos, manijos bei hipomanijos epizodų metu ir skirtų patį efektyviausią gydymą.

Žmogui, sergančiam bipoliniu sutrikimu, reikalinga ne tik vartoti pagal gydymo planą skirtus medikamentus, bet ir psichoterapiškai „dirbti“ su savo emocijomis, išmokti laiku pastebėti intensyvesnius nuotaikų pokyčius, gebėti atsipalaiduoti, užsiimti mėgstama veikla, būti fiziškai aktyviais, gerinti miego režimą bei sveikai maitintis.

Gydant šį sutrikimą itin svarbi yra ir artimųjų pagalba. Šeimos nariai turėtų gebėti atskirti, kada žmogus pereina į manijos ar depresijos būseną, atitinkamai jį palaikyti, saugoti sergantį asmenį nuo žalos sau ar kitiems, palaikyti ryšį su žmogų gydančiu gydytoju psichiatru, o iškilus krizinei situacijai, kai, tarkime, žmogus išsako suicidines mintis, žaloja save, tampa pavojingas ne tik sau, bet ir artimiesiems arba galima įtarti prasidėjusią psichozę (pvz. girdimi balsai, haliucinacijos, išsakomi kliedesiai), be galo svarbu kuo skubiau pasirūpinti paciento gydymo stacionare (ligoninėje) galimybėmis.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Jeigu pastebite, jog jums ar jūsų artimam žmogui yra būdingi bipolinio sutrikimo simptomai, klinikos „Lotus Medica“ gydytojai psichiatrai bei psichoterapeutai yra pasiruošę suteikti kompetetingą bei efektyvią pagalbą. Pacientui pradėjus nuodugniai laikytis gydymo plano, atsiranda galimybė sugrįžti į pilnavertį gyvenimą, kuomet jaučiami ligos simptomai stabilizuosis.

Specialistai, gydantys bipolinį sutrikimą, gali teikti konsultacijas ne tik pacientui, bet ir jo šeimos nariams, padėti geriau pažinti šio sutrikimo ypatybes, gydymo metodiką ir išmokti suteikti kuo efektyvesnę paramą artimam žmogui. Daugiau informacijos apie klinikos paslaugas rasite ČIA. Registruotis konsultacijai galite susisiekę su administracija telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.

Susiję gydytojai

Ieva Šveikauskienė

Klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė
Gydau žmogų, o ne diagnozę.
Konsultuoja šiomis kalbomis

Prof. dr. Vesta Steiblienė

Gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė
Kiekvienas pacientas gydytojui dovanoja neįkainojamą dovaną – savo gyvenimo istoriją.
Konsultuoja šiomis kalbomis

Susisiekime

Statybininkų g. 16, LT-50120 Kaunas

Tel. +370 696 59955

El. paštas: info@lotusmedica.lt

Darbo laikas

   I – V 9:00-19:00

VI 10:00-14:00 (kas antrą šeštadienį)

VII Nedirbame