Nemiga – kaip ją suvaldyti?

Nemiga – tai miego sutrikimas, kuriam būdingas ne tik sunkumas užmigti, bet ir kylančios problemos norint pratęsti miegą nubudus viduryje nakties. Asmenims, turintiems miego sutrikimų, gali būti būdingas itin ankstyvas prabudimas paryčiais, žymiai anksčiau negu įprasta. Šį sutrikimą neretai lydi ne tik nekokybiškas miegas, bet ir dėl patiriamų sunkumų papildomai kylantis stresas, nerimas, slegiančios ar įkyrios mintys, taip pat gali išsivystyti ir kitos sveikatos problemos.

Pirmieji simptomai, išduodantys nemigos sutrikimą – sunkumas užmigti arba dažnas prabudinėjimas naktimis, pabudimas paryčiais ir negalėjimas iš naujo užmigti, taip pat poilsio ar žvalumo jausmo trūkumas, mieguistumas dienos metu. Nemigos sutrikimo požymiu gali būti ir knarkimas ar kiti kvėpavimo sunkumai miegant. Su kvėpavimu susijusių problemų asmuo pats miego metu gali ir nepajusti, tad apie šiuos sunkumus gali informuoti artimieji, būnantys šalia žmogaus naktį. Įtariant, jog žmogų gali kankinti nemiga ar kiti miego sutrikimai, prasminga atvirai pasikalbėti šia tema su šeimos nariais.

Nemigos sutrikimas gali pasireikšti ūmine (situacine) arba lėtine nemiga. Ūminė nemiga neretai žmogų gali ištikti prieš svarbius gyvenimo įvykius ar krizinių išgyvenimų metu, taip pat itin stipriai jaudinantis dėl svarbaus susitikimo, atsiskaitymo ar kitose panašiose situacijose. Ūminės nemigos atveju patiriami simptomai dažniausiai yra trumpalaikiai ir miego sutrikimas pasireiškia atsitiktinai. Lėtinė nemiga – sudėtingesnis sutrikimas, kuris nuo ūminės nemigos skiriasi tuo, jog gali tęstis itin ilgą laiką, o simptomai dažnai pasikartoja ir su laiku gali tapti vis sudėtingesni. Pagrindiniai nemigos sutrikimui būdingi simptomai yra:

• sunkumai užmiegant;
• dažni prabudinėjimai ne tik nakties metu, bet ir paryčiais;
• jaučiamas nuovargis dėl prasto miego režimo, energijos trūkumas;
• ankstyvas pabudimas ryte;
• pablogėjusi atmintis;
• sumažėjęs darbingumas, motyvacijos trūkumas;
• sutrikusi dėmesio koncentracija (pvz. dažniau nei įprasta padaromos klaidos);
• interesų rato susiaurėjimas, noras atsiriboti nuo socialinių ar šeimyninių veiklų;
• nuotaikų svyravimai, dirglumas;
• nerimas, kylantis dėl nepasitenkinimo prasta miego kokybe.

Žmogus, patiriantis nemigą ar kitus miego sutrikimus, gali būti labiau pažeidžiamas, jautrus, irzlus, fiziškai ar emociškai pavargęs. Ši būsena neretai paveikia tarpasmeninius santykius, profesinę veiklą. Sudėtingu miego sutrikimu sergantis žmogus, sustiprėjus jį varginantiems simptomams, gali būti itin pesimistiškas, prarasti viltį pasveikti ar išsakyti suicidines mintis apie mirtį, beprasmybę. Tokiu atveju kuo skubiau reikėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos priežiūros specialistus ir suteikti žmogui reikalingą pagalbą.

Kodėl atsiranda nemiga?

Miego sutrikimai gali išsivystyti ir ankstyvame, ir vyresniame amžiuje, o juos lemia įvairios priežastys. Nemigą ar kitus sunkumus, susijusius su miego režimu, neretai sukelia gretutinės ligos, tokios kaip, pavyzdžiui, alergija ar peršalimo ligos, dėl kurių žmogus dažnai prabunda nakties metu ar patiria kvėpavimo sunkumus, kurie neleidžia užmigti. Miego sutrikimus gali iššaukti net ir tam tikri fiziniai skausmai, tokie kaip, tarkime, galvos skausmai, intensyvi migrena, artritas (t.y. sąnarių uždegimas). Taip pat nemiga ar kitas miego sutrikimas gali atsirasti dėl tam tikros rūšies žmogaus vartojamų vaistų, kaip šalutinis gydymo simptomas. Retkarčiais žmogaus miegas sutrinka ir dėl dažno šlapinimosi nakties metu, kuomet nukenčia kokybiško miego režimas, dažnai prabundama. Didelę įtaką nemigos sutrikimui gali turėti ne tik tam tikros psichikos ligos, tokios kaip depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS), panikos atakos, bet ir žmogaus patiriamas ilgalaikis stresas, baimės, kitos įsisenėjusios problemos. Miego sutrikimai gali atsirasti ir dėl žalingų asmens įpročių, tokių kaip psichoaktyvių medžiagų ar alkoholio vartojimas. Neigiamai žmogaus smegenų funkcionavimą veikia ir didelis kofeino kiekis, dėl kurio gali išsiderinti miego režimas.

Kartu su vienu ar daugiau iš aukščiau minėtų nemigos sutrikimo simptomų, retkarčiais žmonėms gali išsivystyti nemiegojimo baimė. Baimės jausmas neretai atsiranda tuomet, kai žmogus prastai išsimiega keletą naktų iš eilės ir bijo dar kartą neužmigti, tokiu atveju nuolat į galvą ateinančios mintys kelia itin stiprų nerimą. Kylanti nemiegojimo baimė gali dar labiau pakenkti miego kokybei. Pajutus, kad nemigos sutrikimas vis dažniau pasikartoja ar stiprėja kiti, papildomi simptomai, vertėtų pagalbos kreiptis į gydytoją psichiatrą ir aptarti gydymo rekomendacijas.

Miego sutrikimai ir jų gydymo būdai

Nemiga nėra vienintelis sutrikimas, susijęs su problematišku miego režimu. Prie miego sutrikimų grupės taip pat yra priskiriami:

• sunkumai užmiegant arba kokybiško, visą naktį trunkančio miego trūkumas;
• kvėpavimo sutrikimai (tarkime, miego apnėja – miego metu įvykstantys neilgi kvėpavimo sustojimai, dėl kurių žmogus dažnai nubunda; knarkimas; staigūs ar gilūs įkvėpimai miegant);
• būdravimo sutrikimai (išsivystantys, pavyzdžiui, dėl nereguliaraus, pamaininio darbo grafiko arba ryškaus laiko juostų skirtumo po kelionių; studentams – dėl mokymosi per naktį);
• narkolepsija (itin stipriai padidėjęs mieguistumas dienos metu, kai žmogus gali užmigti net ir kažką beveikdamas; šiam sutrikimui priskiriamos ir prieš užmiegant ar nubundant pasireiškiančios haliucinacijos, miego paralyžius);
• judesių sutrikimai, pasireiškiantys miego metu, tokie kaip – griežimas dantimis, neramių kojų sindromas (šis sindromas gali pasireikšti: nenugalimu noru judinti kojas prieš miegą, skausmingais pojūčiais kojose ramybės metu, kojų sunkumu, niežėjimu, dilgčiojimu, jų stingimu);
• parasomnijos (vaikščiojimas ar kalbėjimas per miegus, lunatizmas, naktimis apimantis siaubas, košmarų sapnavimas, sumišimas prabudus).

Minėtų miego sutrikimų ar nemigos gydymas priklauso nuo juos lydinčių simptomų dažnumo bei stiprumo. Jeigu patiriate tam tikrus požymius, kurie būdingi anksčiau minėtiems miego sutrikimams, vertėtų apsilankyti pirminėje konsultacijoje pas gydytoją psichiatrą. Konsultacijos metu su gydytoju psichiatru aptarsite savo būseną bei patiriamus simptomus, ligos istoriją. Specialistas gali jūsų pasiteirauti apie galimus panašius ligos atvejus, pasireiškusius šeimos nariams, taip pat aptarti paciento miego higienos įpročius ar aplinkos veiksnius, turinčius įtakos miego režimui. Išsiaiškinus esminę informaciją, gydytojas psichiatras gali sudaryti konkrečiam atvejui efektyviausią gydymo planą.

Dažniausiai su miegu susijusių sutrikimų gydymui yra skiriami medikamentai, tačiau svarbu paminėti, jog jaučiant tik silpnus simptomus, pirmiausia vertėtų pamėginti juos sumažinti laikantis miego higienos taisyklių ir sveikos gyvensenos režimo. Medikamentai, tokie kaip, pavyzdžiui, migdomieji vaistai, gali būti skiriami vėlesniuose etapuose, kai nemigos simptomai tampa sudėtingesni, dažnesni ar žmogui kelia papildomas problemas. Gydant nemigą ar kitus miego sutrikimus, neretai gali būti rekomenduojama psichoterapija, kognityvinė-elgesio terapija, relaksacijos pratimai. Žmonėms, patiriantiems miego sutrikimus, papildomai rekomenduojamas reguliarus sveikos gyvensenos taisyklių laikymasis, fizinis aktyvumas.

Patarimai kaip įveikti nemigą

Žmonėms, susiduriantiems su miego sutrikimais, neretai patariama vesti miego dienoraštį. Sekant savo miegą, reikėtų pasižymėti pagrindines įžvalgas apie apytikrį užmigimo, atsibudimo laiką, miego trukmę, sapnų pobūdį. Turimos įžvalgos gali padėti ne tik gydytojo psichiatro konsultacijose, aptariant gydymo efektyvumą, bet ir praversti kuriant miego higienos palaikymo planą, kad būtų pasiekti kuo geresni rezultatai. Miego dienoraštis ypač naudingas tuomet, kai nemigos sutrikimas pasireiškia pirmaisiais simptomais. Kuo anksčiau atpažįstami naujai atsirandantys nemigos ar kitų miego sutrikimų požymiai, tuo greičiau galima reaguoti į kylančias problemas ir pradėti gydymą.

Esminiai patarimai kaip kovoti su nemiga, norintiems puoselėti kokybišką miego režimą:

• tamsi, rami ir švari miegojimo aplinka (svarbu gerai užtraukti užuolaidas, kad nepatektų šviesa prieš miegą ar anksti švintant; galima naudoti akių raištį bei ausų kamštukus šviesai ir garsui apriboti; namuose rekomenduojama įrengti specialiai nakties režimui pritaikytus roletus; patariama prieš miegą gerai išvėdinti kambarį ir, esant tinkamoms oro sąlygoms, kiek įmanoma vėdinti orą patalpoje per naktį);
• miego reguliarumas (rekomenduojama eiti miegoti ir keltis visuomet panašiu metu);
• darbo ir poilsio režimo balansas;
• ėjimas miegoti tuomet, kai to norisi (rekomenduojama sulaukti akimirkos, kuomet jaučiamasi mieguistai);
• kuo mažesnis kofeino, alkoholio, nikotino ar riebaus maisto produktų vartojimas prieš miegą;
• pastovus fizinis aktyvumas (rekomenduojama sportuoti ryte, dienos metu arba vėliausiai likus ~ 4 valandoms iki ėjimo miegoti);
• „mėlynos ekranų šviesos“ bei elektroninių prietaisų ribojimas prieš miegą. Vietoje naršymo telefone, rekomenduojama laikytis tam tikrų miego ritualų, tokių kaip, pavyzdžiui, knygos skaitymas, meditacija, kurie padeda nusiraminti ir pasiruošti miegui.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Jeigu pastebite, kad jus kankina ilgalaikė nemiga ar kiti miego sutrikimai, nebijokite kreiptis pagalbos į savo srities profesionalus – kvalifikuotus gydytojus psichiatrus. Kuo anksčiau gydytojas psichiatras įvertins miego režimo kokybę bei patiriamus simptomus, jų stiprumą, tuo greičiau galėsite pradėti spręsti iškilusias problemas. Susiduriant su šiais sunkumais, itin svarbu su specialistu aptarti kaip gydyti nemigą būtent jums efektyviausiai tinkančiu būdu.

Kaune, klinikoje „Lotus Medica“ konsultacijas teikia patyrę gydytojai psichiatrai, galintys konsultuoti ne tik lietuvių, bet ir anglų bei rusų kalbomis. Klinikos specialistai konsultuoja ir kontaktiniu būdu, ir internetu, tad konsultacijai galite registruotis net ir gyvendami kitame Lietuvos mieste ar užsienio šalyje. Nuotoliniu būdu konsultuotis itin patogu ir tuomet, jeigu į kontaktinį vizitą klinikoje negalite atvykti dėl ligos, saviizoliacijos ar kitų asmeninių priežasčių.

Registruotis pasirinkto specialisto konsultacijai galite susisiekę su administracija telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt. Su mumis taip pat galite susisiekti užpildę registracijos anketą ČIA. Klinikos administracija į užklausą atsakys per artimiausią darbo dieną ir suteiks aktualią informaciją apie registracijos galimybes.