Perdegimo sindromas – kaip jį atpažinti?

Sunkumai, kuriuos žmogus patiria darbinėje srityje, neretai tampa streso, nerimo, įtampos ir kitų nemalonių pojūčių šaltiniu. Dėl patiriamų problemų asmuo gali prarasti motyvaciją siekti geresnių rezultatų, nustoti aktyviai dalyvauti įvairiuose projektuose bei veiklose, stokoti energijos ne tik darbo metu, bet ir kasdieninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime. Šie išgyvenimai yra vadinami perdegimo sindromu arba profesiniu perdegimu, pervargimu. Negydomi perdegimo simptomai gali pakenkti ne tik tarpasmeniniams santykiams ar karjerai, bet ir žmogaus fizinei bei emocinei sveikatai.

Perdegimo sindromas – išsekimo būsena, dažniausiai atsirandanti būtent dėl ilgalaikio streso profesinėje srityje ar itin didelio darbo krūvio. Ši žmogų slegianti savijauta lemia emocinius, fizinius, protinius sunkumus profesiniame bei kasdieniame gyvenime. Profesinėje srityje dažnai „perdega“ ne tik tie asmenys, kurie itin daug dirba ar pasižymi per didelėmis ambicijomis, perfekcionizmu, noru viską kontroliuoti, tačiau tai gali paliesti ir tuos žmones, kurie yra itin jautrūs arba linkę į savęs nuvertinimą, pesimizmą. Ši būsena nėra gydoma atostogomis. Jos padariniams spręsti reikalinga kompetetingų specialistų pagalba bei priežiūra, taip pat itin svarbus nuoseklus psichoterapinis darbas su savo emocijomis, kylančiomis mintimis bei saviugdos užsiėmimai.

Kam dažniausiai pasireiškia „perdegimas“?

Perdegimo sindromą neretai išgyvena tam tikrų profesijų atstovai, kurie darbe nuolat intensyviai kontaktuoja su skirtingais žmonėmis ir patiria didelę emocinę apkrovą (pavyzdžiui, medicinos srities darbuotojai, įmonių vadovai, politikai, psichologai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, kunigai, policininkai, kalėjimuose dirbantys prižiūrėtojai, parduotuvių konsultantai ar kiti panašių sričių specialistai). „Perdegti“ itin greitai gali žmonės, kurie dirba žalingoje, chaotiškoje aplinkoje (tarkime, su perdegimu gali susidurti darbuotojai, kurie patiria labai sunkų darbo krūvį arba dirba viršvalandžius, dažnai sprendžia konfliktines situacijas darbe ne tik bendraudami su klientais, bet ir kolektyve), taip pat tie asmenys, kurie turi nemažai atsakomybių ir su jomis susitvarkyti jiems tenka asmeniškai, be kitų komandos narių pagalbos. Į profesinio perdegimo sindromą taip pat gali būti linkę vieniši asmenys, kurie didžiausią dalį savo laiko skiria darbui.

Kaip savyje atpažinti perdegimo sindromą?

Perdegimo sindromas paveikia žmogaus emocinę būklę, tarpasmeninius santykius, asmens savirealizacijos galimybes. Pagrindiniai požymiai, kurie parodo, jog žmogus galimai susiduria su perdegimo sindromu:

• nuolatinis nuovargis, apatija;
• fiziniai skausmai ar spazmai (galvos, nugaros ir kt.), migrena;
• kraujospūdžio, širdies ritmo pakitimai;
• virškinimo problemos;
• mitybos ar miego režimo pokyčiai, susilpnėjęs imunitetas (pvz. dažni peršalimai);
• nerimas, nuolatinė įtampa;
• nepasitikėjimas savimi;
• dažnai pasireiškiantis susierzinimas, iššaukiamos konfliktinės situacijos, nemalonus bendravimas;
• motyvacijos, energijos trūkumas;
• pesimizmas, negatyvumas, beprasmybės jausmas;
• itin stiprus nepasitenkinimas darbo rezultatais, karjeros pasiekimais;
• depersonalizacija (pasikeitęs savęs suvokimas, netikrumo jausmas);
• noras izoliuotis nuo kitų;
• varginantis darbų, užduočių atidėliojimas, tingumas;
• piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.

Kiekvienas žmogus darbe neretai patiria įtampą, pavyzdžiui, prieš svarbių projektų pristatymus, pokyčius keičiantis pareigoms ar kitose panašiose situacijose, tačiau anksčiau minėtus požymius tokiu atveju žmogus jaučia trumpai, jie išlieka silpni ir nedaro didelės įtakos asmeniniam gyvenimui. Pavyzdžiui, trumpalaikį stresą profesinėje srityje patiriantis žmogus gali jausti nuovargį ar energijos stoką vykdydamas svarbias užduotis, tačiau eigoje jo savijauta pagerėja ir yra pasiekiamas galutinis rezultatas. Tuo tarpu perdegimo sindromą išgyvenantis darbuotojas atitinkamoje situacijoje gali pradėti vengti įsipareigojimų, nustoti rodyti pastangas, atsiriboti, išreikšti beprasmybės jausmą, visiškai netekti motyvacijos.

Periodiškai kartojantis vienam ar keliems anksčiau minėtiems perdegimo požymiams, jaučiant nuolatinę įtampą ir matant, jog su šia savijauta sudėtinga susitvarkyti patiems, vertėtų kreiptis į psichikos sveikatos srities specialistus, tokius kaip gydytojai psichiatrai ar psichologai, su kuriais galėsite aptarti jus neraminančius klausimus, jaučiamus perdegimo požymius ir kuo skubiau gauti reikalingą pagalbą.

Perdegimo sindromas – kaip sau padėti? Galimi gydymo metodai

Perdegimo sindromą patiriantys asmenys, kurie nesiryžta kreiptis į psichinės sveikatos srities specialistus dėl gydymo, neretai gali susidurti su sudėtingomis šios būsenos pasekmėmis. Perdegimas gali turėti įtakos kylantiems iššūkiams ne tik darbinėje srityje, bet ir santykiuose su šeimos nariais. Kandangi neretai žmonės, patiriantys profesinio perdegimo požymius, siekdami atsipalaiduoti ima intensyviai rūkyti, vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas, kyla itin didelė grėsmė priklausomybių išsivystymui. Negydomas perdegimo sindromas gali turėti įtakos žmogaus susirgimui depresija, širdies ligomis arba kelti suicidines mintis apie mirtį, iššaukti savižalos epizodus.

Perdegimo sindromo gydymas dažniausiai pacientui skiriamas sudarant kompleksinės pagalbos planą. Gydytojas psichiatras gali paskirti tam tikrus medikamentus, kurie padėtų numalšinti streso, įtampos keliamus nemalonius pojūčius, tokius kaip panikos atakos, nemiga ar fiziniai skausmai. Kartu su medikamentiniu gydymu (arba be jo, jeigu juntami tik lengvi perdegimo sindromo požymiai) gali būti skiriamos psichologo ir psichoterapeuto konsultacijos, kurių metu žmogus sprendžia iškilusias profesines problemas, gilinasi į patiriamų sunkumų priežastis bei pasekmes, mokosi streso valdymo metodikų, praktikuoja dėmesingą įsisąmoninimą (angl. mindfulness).

Gydant profesinį perdegimą yra itin svarbus darbo krūvio reguliavimas pagal darbuotojo bei darbdavio galimybes ir įsipareigojimus. Sveikimo procese taip pat didelę prasmę įgyja pilnavertė mityba, reguliarus miego ir poilsio režimas, fizinis aktyvumas, vitaminų vartojimas, atpalaiduojanti veikla ar naujas hobis, skaitymas, kokybiškas laisvalaikis su artimaisiais. Taip pat itin efektyviai gali padėti meditacija, relaksaciniai ar streso valdymo pratimai, saikingas technologijų naudojimas (ypač poilsio dienomis ar atostogų metu, kuomet rekomenduojama netikrinti darbui skirto elektroninio pašto, neatsakinėti į darbinius skambučius).

Nebijokite kreiptis pagalbos

Laiku pastebėjus pirmuosius perdegimo sindromo signalus ir gavus reikalingą specialistų pagalbą, įmanoma susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą ne tik asmeninėje, bet ir profesinėje srityje. Klinikos „Lotus Medica“, įsikūrusios Kaune, gydytojai psichiatrai, psichologai bei psichoterapeutai gali suteikti jums kvalifikuotą pagalbą, skirtą perdegimo sindromui gydyti. Konsultacijos su klinikos specialistais vyksta ne tik kontaktiniu būdu, bet ir internetu, nuotolinių vaizdo skambučių platformoje. Visą reikalingą informaciją apie registracijos galimybes, klinikoje dirbančių specialistus bei pirminės konsultacijos kainą, trukmę galite rasti čia.