Pogimdyvinė depresija – kaip ją atpažinti?

Gimus kūdikiui, kartu su džiaugsmu ir naujais teigiamais potyriais ne tik mamos, bet ir tėčiai gali susidurti su skirtingais emociniais išgyvenimais, kurie atsiranda pervargimo, nežinomybės ar apsunkintos psichologinės būklės fone. Pogimdyvine depresija yra vadinama depresijos forma, galinti išsivystyti ne tik pirmaisiais mėnesiais, bet ir praėjus pusei metų ar vieneriems metams po vaiko gimimo. Šiame laikotarpyje išryškėja žmogaus emocinės būsenos, elgesio pasikeitimai, lemiantys sunkumus ne tik mamos ar tėčio vidiniame pasaulyje, bet darantys įtaką ir tarpasmeniniam ryšiui su kūdikiu. Pogimdyvinė depresija moterims pasireiškia dažniausiai, tačiau svarbu paminėti, kad šia depresijos forma gali susirgti ir vyrai. 

Dėl hormoninių pokyčių bei pasikeitusio gyvenimo ritmo melancholiškus jausmus, nuovargį ar padidėjusį jautrumą gali jausti didelė dalis moterų, tačiau dažniausiai šie pojūčiai po truputį silpnėja ir laikui bėgant praeina. Nemaloni savijauta pagerėja pailsėjus, praleidus kokybišką laiką su kūdikiu, partneriu, kitais artimais žmonėmis ar tinkamai išsimiegojus. Ši būsena neretai vadinama „motinystės melancholija“ (anglų k. „baby blues“). Vis dėlto svarbu žinoti – jeigu jaučiami nemalonūs simptomai vis dažniau kartojasi ar stiprėja, galima įtarti, jog bloga savijauta pereina į pogimdyvinės depresijos būseną, dėl kurios yra reikalinga kreiptis pagalbos į specialistus.

Pogimdyvine depresija neretai gali susirgti moterys, kurios prieš gimdymą, kai dar nesilaukė kūdikio ir/ar nėštumo laikotarpiu, sirgo tam tikra depresijos forma. Taip pat didelę įtaką pogimdyvinės depresijos išsivystymui turi hormoniniai pokyčiai, vykstantys pagimdžius kūdikį ir/ar jo žindymo laikotarpiu. Pogimdyvinės depresijos atsiradimą gali paveikti ir kūdikio susilaukusios mamos amžius, fiziniai kūno pokyčiai, pavyzdžiui, padidėjęs kūno svoris, dėl kurio moteris savimi nepasitiki, mažėja jos savivertė, atsiranda negatyvios mintys. Taip pat didelę reikšmę turi aplinka, supanti gimdyvę. Pavyzdžiui, rizikos faktoriumi gali tapti konfliktiški santykiai su partneriu ar kitais šeimos nariais, socialinių kontaktų trūkumas, nepakankamas palaikymas iš artimiausių žmonių nėštumo periodu ar jau susilaukus kūdikio. Pogimdyvinės depresijos atsiradimui reikšmės gali turėti neplanuotas ar krizinis, sudėtingas nėštumas, trauminės patirtys nėštumo metu (patirtas smurtas, netektys, itin prasta ekonominė padėtis) arba gimdymo metu (sudėtingas gimdymas, operacijos, pablogėjusi mamos/kūdikio sveikata). Šios ligos atsiradimui įtakos gali turėti ir genetinės priežastys, kuomet depresijos liga yra sirgę artimi giminaičiai.  

Kokie yra pagrindiniai pogimdyvinės depresijos požymiai?

Pogimdyvinė depresija po gimdymo ir jos požymiai kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai, nevienodu stiprumu bei dažniu. Esminiai pogimdyvinės depresijos simptomai yra: 

• itin stipri nuotaikų kaita, emocijų svyravimai;
• dažnai jaučiamas nuolatinis, ilgalaikis nerimas, liūdesys;
• padidėjęs jautrumas, verksmingumas, tam tikrais atvejais galintis pereiti į raudojimą;
• melancholija, tuštumos jausmas;
• nuolatinis pervargimo jausmas ar išsekimas;
• motyvacijos bei energijos trūkumas;
• kylantis noras atsiriboti nuo šeimos narių, artimųjų;
• sumažėjęs susidomėjimas kūdikiu bei susilpnėjęs ryšys su juo; atrodo, jog kūdikis yra „ne mano“ ar kad kas nors kitas turėtų juo pasirūpinti;
• savigrauža, kaltės jausmas ar manymas, jog „esu bloga mama“, „esu nieko vertas tėtis“;
• beprasmybės, beviltiškumo jausmas;
• susiaurėjęs interesų ratas;
• įkyrios mintys bei baimės: baiminamasi, kad kas nors nutiks kūdikiui ar kad kyla grėsmė/noras jį sužaloti patiems;
• mintys apie savęs žalojimą, suicidinės mintys apie mirtį, beprasmybę;
• mitybos režimo sutrikimai: žymūs kūno svorio pokyčiai, sutrikęs apetitas;
• miego sutrikimai: nemiga arba per didelis mieguistumas;
• dėmesio koncentracijos sunkumai ar suprastėjusi atmintis;
• piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis priklausomybę keliančiomis medžiagomis;
• ilgesnį laiko tarpą varginantys fiziniai skausmai, pavyzdžiui, galvos srityje ar kiti nemalonūs pojūčiai, tokie kaip virškinamojo trakto sutrikimai, silpnumas.

Retesniais atvejais po gimdymo moterims, kurios, tarkime, jau anksčiau sirgo tam tikra sunkesne depresijos forma ar kitomis psichikos ligomis, gali pasireikšti pogimdyminė psichozė. Esminiai jos požymiai – itin didelė apatija arba, atvirkščiai, intensyvūs energijos antplūdžiai, neadekvatus elgesys, agresija, pyktis, keliamas pavojus sau, kūdikiui ar artimiesiems, savižalos epizodai, suicidinės mintys apie mirtį ar beprasmybę. Tokiu atveju, kai žmogui išsivysto pogimdyminė psichozė, reikalinga kuo skubiau kreiptis į gydytojus psichiatrus dėl gydymo bei būsenos kontrolės.

Pogimdyvine depresija sergantis žmogus sunkiai geba pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kūdikiu. Sergant šia liga būna sudėtinga atpažinti savo jausmus bei atsiradusios depresijos simptomus. Neretai susiduriama su atvejais, kuomet mama, neseniai pagimdžiusi kūdikį, atrodo rami, savimi pasitikinti, tačiau viduje ji jaučiasi be galo išsigandusi, turi įvairių baimių ar nerimo. Taip pat svarbu pabrėžti, jog dažniausiai moterys, susiduriančios su depresija po gimdymo, jaučia itin didelę kaltę, gėdos jausmą dėl to, kad negali susitvarkyti su kylančiomis emocijomis ar suteikti tinkamos priežiūros vaikui. Dėl šių priežasčių yra be galo svarbu kuo anksčiau kreiptis pagalbos, kad būtų apsaugota ir mamos, ir kūdikio bei kitų šeimos narių gerovė. Sunki bei įsisenėjusi pogimdyvinė depresija ar pogimdyminė psichozė gali sukelti skaudžius padarinius bei pavojų ne tik mamai, bet taip pat paveikti ir vaiko kognityvinę raidą, jo emocinę būklę.   

Pogimdyvinė depresija vyrams

Visuomenėje nėra daug informacijos apie tai, kad ne tik moterys gali susidurti su pogimdyvine depresija. Specialistai praktikoje dirba su atvejais, kuomet po kūdikio gimimo šia ligos forma suserga ir vyrai. Deja, nors ir dalies vyrų emocinė sveikata suprastėja po to, kai gimsta kūdikis, dažnu atveju jie nesieja savo savijautos su pogimdyvine depresija ir pagalbos ieško rečiau. 

Pagrindiniai simptomai, būdingi šia liga sergantiems vyrams, yra panašūs kaip ir moterims. Liga gali vystytis vyrams, kurie jau anksčiau sirgo arba šiuo metu serga tam tikra depresijos forma ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Taip pat didelę įtaką depresiškumui gali turėti vyro amžius, kriziniai išgyvenimai, finansiniai sunkumai ar konfliktiniai santykiai su partnere prieš/po kūdikio gimimo. Neretai vyrai susiduria su emocinėmis problemomis ir yra labiau pažeidžiami dėl to, jog dažniausiai po vaiko gimimo visas dėmesys yra skiriamas mamai ir kūdikiui, o vyrai tarsi lieka nuošalyje, nori išlikti stiprūs, rūpintis šeimos gerove ir ją apsaugoti, tad nemalonius jausmus nustumia į šalį. 

Taigi, jeigu praėjus tam tikram laikotarpiui po vaiko gimimo slegianti savijauta tik stiprėja ar vis dažniau pasikartoja anksčiau minėti nemalonūs pogimdyvinės depresijos simptomai –  ne tik moterims, bet ir vyrams rekomenduojama kreiptis į savo srities profesionalus ir gauti reikalingą emocinę pagalbą. Negydoma depresija gali sukelti neigiamas pasekmes ne tik tėčiui, bet ir visiems šeimos nariams, tad kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo greičiau galima išspręsti kilusias problemas bei grįžti į pilnavertį gyvenimą.  

Pogimdyvinė depresija – kaip gydyti šią ligą?

Pastebėjus, jog jums ar jūsų artimam žmogui yra būdingi pogimdyvinės depresijos požymiai, visų pirma reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą. Pirminės konsultacijos metu gydytojas psichiatras įvertina žmogaus nusiskundimus, sveikatos būklę bei aplinkybes, dėl kurių kreipiamasi pagalbos. Specialistas konsultacijos metu gali suteikti rekomendacijas apie tai, koks turėtų būti taikomas pogimdyvinės depresijos gydymas, atsižvelgiant į unikalią paciento situaciją – ar reikėtų skirti medikamentus (pavyzdžiui, antidepresantus), lankytis psichologo konsultacijose, psichoterapijoje ar taikyti kompleksinės pagalbos metodą. Pastaruoju atveju pacientui kartu gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas, ir psichoterapija. Medikamentus gydytojas psichiatras skiria atsižvelgdamas į žmogaus situaciją ir įvertindamas, ar, tarkime, reikalingi tik antidepresantai, ar ir papildomi vaistai kitų nemalonių pojūčių (pavyzdžiui, tokių kaip panikos atakos, nerimas, įkyrios mintys, nemiga ir panašiai) kontrolei.  

Gydant pogimdyvinę depresiją, žmogui itin svarbu vadovautis sveikos gyvensenos principais, į savo kasdieninę rutiną įtraukti pilnavertę mitybą bei, kiek įmanoma, kuo aktyvesnį laisvalaikį – pasivaikščiojimus lauke, mankštą. Neretai pogimdyvine depresija sergančios moterys susiduria su miego sutrikimais, tad gydant šią depresijos formą reikalinga sureguliuoti miego režimą. Specialistai gali rekomenduoti į kasdieninę rutiną įtraukti relaksacinius pratimus, meditaciją, masažus ir kitas priemones, padedančias atsipalaiduoti. Susidūrus su pogimdyvinės depresijos epizodu, svarbu palaikyti socialinius kontaktus, puoselėti tarpasmeninius santykius poroje, taip pat neatsiriboti nuo artimųjų ir vengti vienatvės. Itin prasminga palaikyti atvirus santykius ir kiek įmanoma dažniau pasipasakoti artimiesiems apie kylančius sunkumus, paprašyti pagalbos ne tik buityje, bet ir kūdikio priežiūroje.  

Nebijokite kreiptis pagalbos

Neretai ir moterys, ir vyrai yra linkę slėpti kylančius emocinius sunkumus nuo artimųjų. Jeigu jūsų aplinkoje yra neseniai pagimdžiusi moteris ar šeimos pagausėjimo sulaukęs vyras – nebijokite pasiteirauti, kaip jie jaučiasi, būkite supratingi ir empatiški. Žmogaus savijautai negerėjant – būtina kreiptis psichologinės pagalbos į savo srities profesionalus, tokius kaip gydytojai psichiatrai, psichologai ar psichoterapeutai. Kuo anksčiau yra pradedama gydyti pogimdyvinė depresija, tuo greičiau galima pasiekti efektyvių rezultatų ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. 

Klinikoje „Lotus Medica“, kuri yra įsikūrusi Kaune, dirba patyrę specialistai, galintys padėti ne tik pogimdyvinės depresijos, bet ir kitų psichikos ligų ar emocinių sunkumų atvejais. Norėdami užsiregistruoti konsultacijai, susisiekite su klinikos „Lotus Medica“ administracija nurodytais kontaktais: telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt. Mūsų darbuotojai yra pasiruošę išsiaiškinti jūsų lūkesčius ir tikslingai nukreipti reikalingo specialisto konsultacijai. Su mumis taip pat galite susisiekti užpildę registracijos anketą ČIA. Klinikos administracija į užklausą atsakys per artimiausią darbo dieną ir suteiks aktualią informaciją apie registracijos konsultacijai galimybes.