ADHD sutrikimas – kas tai ir kaip jis gydomas?

Šių dienų pasaulyje vis dažniau išdrįstama kalbėti apie ADHD sutrikimą, jam būdingus simptomus ir pasakoti savo patirtį. Žmonės, kasdieniame gyvenime susiduriantys su išsiblaškymu ar nedėmesingumo problema, išgirdę kitų asmenų pasakojimus apie šią ligą, neretai gali lengvai sau pritaikyti minimus pagrindinius šio sutrikimo simptomus. Vis dėlto prasminga žinoti, kad ne kiekvienam dėmesio koncentracijos problemų turinčiam žmogui gali būti nustatomas ADHD sutrikimas. Šio sutrikimo diagnozavimo eiga ir ADHD gydymas yra ganėtinai sudėtingi, susidedantys iš įvairių komponentų, kuriuos turi įvertinti kompetetingi specialistai.

ADHD (angl. attention deficit hyperactivity disorder) – psichikos sutrikimas, kitaip įvardijamas kaip aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, paveikiantis asmens gebėjimus išlaikyti dėmesį bei susikaupti, jo savikontrolę, laiko planavimą. Žmonės, turintys šį sutrikimą, gali būti itin nepunktualūs, nedėmesingi, užmaršūs, impulsyvūs, stokoti klausymosi gebėjimų. Neretai jų elgesyje gali pasireikšti hiperaktyvumo bruožai – dezorganizuotas, sunkiau kontroliuojamas ar perdėtas aktyvumas, priklausomai nuo diagnozuoto sutrikimo rūšies. ADHD sutrikimas ir jam būdingi simptomai gali lemti mokymosi, profesinius bei tarpasmeninių santykių sunkumus (pvz. dažną studijų dalykų, darboviečių, partnerių keitimą), kelti problemų kasdieniame gyvenime planuojant savo laiką, įgyvendinant tam tikras veiklas, valdant finansus (pvz. kyla išlaidavimo rizika). ADHD sindromą turintys žmonės, kuriems būdinga hiperaktyvumo forma, kartais gali būti linkę į priklausomybes, agresyvų ar neatsakingą elgesį (pvz. pavojingą vairavimą, ekstremalias veiklas ar veiksmus, keliančius grėsmę ir jų, ir kitų saugumui). Dėl šių sunkumų žmogų gali lydėti kaltės, gėdos, nesaugumo jausmas, žema savivertė.

ADHD sutrikimas neretai yra tiriamas bei nustatomas ankstyvame amžiuje, tačiau tam tikrais atvejais gali būti diagnozuojamas ir suaugusiems žmonėms. Žinoma, kuo vėlesniame amžiuje iškyla poreikis išsitirti dėl šio sutrikimo, tuo sudėtingiau gali vykti pats ADHD diagnozavimo procesas, kadangi su laiku žmogus išmoksta naujų elgesio modelių, adaptuojasi prie šio sutrikimo. Suaugusiame amžiuje ADHD sutrikimas gali „slėptis“ po kitomis psichikos ligomis, pvz. nerimo sutrikimu, depresija, bipoliniu sutrikimu ir panašiai.

Svarbu pabrėžti, kad ADHD sutrikimo negali nustatyti internetinėje erdvėje talpinami testai ar klausimynai, net jeigu atsakinėjant į klausimus atrodo, kad tam tikri bruožai žmogui gali būti būdingi. Pacientams, kurie analizuodami savo savijautą atpažįsta ADHD sutrikimui būdingus simptomus, pirmiausia patariama kreiptis į gydytoją psichiatrą. Šio sutrikimo diagnozavimo procesas pakankamai sudėtingas, o savidiagnozė ar savigyda gali pakenkti. Tik gydytojui psichiatrui įvertinus žmogaus būseną bei jaučiamus požymius galima planuoti psichologinės diagnostikos tyrimus, atliekamus kvalifikuoto medicinos psichologo. Specialūs vertinimai padeda diagnozuoti ADHD sutrikimą bei jo rūšį arba šį sutrikimą paneigti. Vertinimo metu atsižvelgiama į žmogaus patirtis įvairiais gyvenimo laikotarpiais, sutrikimui būdingų simptomų dažnumą ir jų atsikartojimą nuo vaikystės ar paauglystės, taip pat į tam tikrų požymių sukeliamas neigiamas pasekmes.

Psichologinės diagnostikos metu, žmogus, stebint medicinos psichologui, atlieka užduotis pagal specialų klausimyną. Medicinos psichologas analizuoja asmens vaikystės ir/ar paauglystės patyrimus, mokymosi rezultatus ir jų kaitą. Į ADHD tyrimą neretai gali būti įtraukiami tėvai ar kiti šeimos nariai, galintys apklausoje plačiau papasakoti apie tiriamo žmogaus gyvenimą, elgesį ankstyvame amžiuje, anksčiau pasireiškusius bruožus, jų pasikartojimą ar tęstinumą. Papildoma informacija iš šeimos narių gali itin padėti vykdant tyrimą, o surinkti duomenys reikšmingi patvirtinant arba atmetant ADHD sutrikimo diagnozę.

ADHD priežastys ir simptomai

Pagrindinės ADHD sutrikimo priežastys vis dar tiriamos, tačiau joms galima priskirti žmogaus genetiką bei jo vystymosi sunkumus prenataliniu periodu. Sutrikimo atsiradimui poveikį gali turėti nėštumo metu mamos vartotas alkoholis ar kitos priklausomybę keliančios medžiagos, rūkymas. ADHD sutrikimas taip pat gali atsirasti dėl mamos patirtų emocinių sunkumų, trauminių patirčių, priešlaikinio gimdymo ir panašiai.

ADHD sutrikimas, pagal jam būdingus požymius, skirstomas į 3 rūšis:

• hiperaktyvumo forma. Žmogus, turintis šios formos ADHD sutrikimą, nori nuolat judėti, nenustygsta vietoje, sunkiai nusėdi kėdėje arba sėdi ramiai, bet kūnas jaučia didelę įtampą mėginant nesujudėti; gali itin dažnai judinti kojas arba linguoti; sudėtingai susitvarko su situacijomis, kuomet reikia ilgai kažko laukti ar išbūti ramiai; turi polinkį neprašytas užbaigti kitų žmonių sakinius, mintis arba įsiterpti į svetimus pokalbius, pertraukinėti, daug ir greitai šnekėti; priima iki galo neapsvarstytus sprendimus; gali būti nedėmesingas, daryti daug klaidų.
• nedėmesingumo forma. Žmogus, turintis šios formos ADHD sutrikimą, sunkiai sukaupia dėmesį į aplinką, kitą žmogų ar pokalbį, pvz. dažnai žvalgosi aplinkui, į laikrodį ar pan.; gali būti nuolat išsiblaškęs, užmaršus, jam pakankamai greitai viskas nusibosta; paskubomis daro užduotis ar jų iki galo neužbaigia; pasižymi jautrumu kritikai, neorganizuotumu, kantrybės trūkumu; gali dažnai pamesti daiktus, „užsisvajoti“ ir būti lyg atitrūkęs nuo realybės, susidurti su sunkumais „fokusuojant“ dėmesį į tam tikrą temą ar mintį, pvz. skaitant knygą gali būti sudėtinga įsiminti informaciją, nepamesti sakinio, kuris skaitomas, išlaikyti dėmesį ir perskaityti daugiau nei kelis puslapius.
• mišri forma. Šios formos ADHD sutrikimą turinčiam žmogui būdingi dėmesio koncentracijos sunkumai kartu su elgesio sutrikimais.

Bėgant metams, ADHD sutrikimą turintys asmenys simptomus gali patirti skirtingu dažnumu bei stiprumu. Pavyzdžiui, vaikystėje gali pasireikšti vieni požymiai, o suaugusiame amžiuje – kiti, kadangi žmogus išmoksta tam tikrų elgesio modelių ir gali juos pritaikyti atitinkamose situacijose.

ADHD gydymas ir kitos pagalbos priemonės

ADHD gydymas bei jaučiamų simptomų kontroliavimas dažniausiai vyksta šią ligą gydant medikamentais. Kartu su vaistais gali būti rekomenduojama individuali ar grupinė psichoterapija, psichologo konsultacijos, neuroterapija ir panašiai. ADHD gydymas gali būti papildomas tam tikra metodika, pavyzdžiui, kognityvine-elgesio terapija, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) užsiėmimais. Gydant šį sutrikimą itin svarbu į kasdieninę rutiną įtraukti sveikos gyvensenos pagrindus – sportą, visavertę mitybą, reikalingų vitaminų vartojimą. Taip pat didelę reikšmę ADHD sutrikimui būdingų simptomų palengvinimui turi dienotvarkės laikymasis, laiko bei veiklos planavimo įgūdžių lavinimas, tinkamos mokymosi ar darbo aplinkos pritaikymas.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Jeigu susiduriate su požymiais, būdingais ADHD sutrikimui, svarbu žinoti, kad kuo anksčiau diagnozuojamas šis sutrikimas, tuo greičiau gali būti skiriamas ADHD gydymas. Klinikoje „Lotus Medica“ konsultacijas teikia patyrę gydytojai psichiatrai, o kvalifikuoti medicinos psichologai gali atlikti ADHD sutrikimo diagnostiką. Klinikos specialistai konsultuoja ir kontaktiniu būdu, ir internetu. Registruotis konsultacijai galite susisiekę su administracija telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.