Depresija – priežastys, simptomai ir kaip ją gydyti?

Depresija žmogaus gyvenime atsiranda dėl vidinių bei išorinių priežasčių. Šios ligos vystymąsi gali lemti genetinis paveldimumas ar biologiniai pakitimai smegenyse (pvz. atsiradę dėl kitų ligų, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis), taip pat psichologiniai ar socialiniai sunkumai. Depresijos atsiradimo priežastimi gali tapti ne tik asmeninė, bet ir artimo žmogaus kova su priklausomybe alkoholiui ar narkotikams. Negatyvų poveikį gali turėti sunkiai sergančio šeimos nario liga ar turima negalia, jo slaugymas. Depresija taip pat neretai išsivysto po ankstyvoje vaikystėje patirtų psichologinių traumų (smurto, prievartos) ar krizinių išgyvenimų, traumuojančių įvykių, tokių kaip netektys, skyrybos, emigracija, finansiniai ar karjeros sunkumai (pvz. bedarbystė), taip pat po nelaimingų atsitikimų (gaisro, avarijos, vagystės), dėl kitų lėtinių ligų bei pogimdyviniu laikotarpiu.

Depresija – psichinės sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis nuolat žmogaus jaučiamu liūdesiu, negatyvia nuotaika, energijos ar aktyvumo sumažėjimu, motyvacijos trūkumu, nuovargiu. Ši liga gali kamuoti ne tik suaugusius asmenis, bet ir vaikus bei paauglius. Depresijai būdingi požymiai lemia sunkumus ne tik šeimoje, bet ir darbovietėje, socialinėje aplinkoje, tarpasmeniniuose santykiuose. Depresija gali būti kelių skirtingų sunkumo formų, taip pat sezoninė (pereinamuoju laikotarpiu, keičiantis metų laikams), atipinė (sunki ligos forma, kuomet žmogus nuolat jaučiasi mieguistas, o jo nuotaika pagerėja tik itin retais atvejais), pogimdyvinė (dažniausiai gali pasireikšti iki kol vaikui sueina vieneri metai, ne tik moterims, bet ir vyrams), senatvinė (asmenims nuo 65 metų). Depresiją gali lydėti ir bipolinis afektinis sutrikimas (pasikartojantys itin džiugios arba itin prastos nuotaikos epizodai).

Kaip atpažinti depresijos požymius?

Depresiją, kaip ligą, nustatyti gali tik gydytojas psichiatras, atlikęs pirminį paciento savijautos įvertinimą. Depresijos simptomų nereikėtų tapatinti su trumpalaike prasta savijauta, pavyzdžiui, retkarčiais jaučiama melancholija, nostalgija tam tikrais gyvenimo etapais. Žmogų, kuris serga kurios nors formos depresija, didžiąją kiekvienos dienos dalį lydi liūdna nuotaika, verksmingumas bei abejingumas. Šie pokyčiai gali tęstis daugiau nei dvi savaites iš eilės, nepertraukiamai. Žmogui, kuris nesikreipia pagalbos į specialistus pajutęs pirmuosius depresijos požymius, nuolatinė prasta savijauta gali tęstis nuo mėnesio iki metų ar ilgiau. Negatyviems pojūčiams užsitęsus bei matant, jog iškilę sunkumai nėra greitai išsprendžiami, rekomenduojama kreiptis pagalbos į psichinės sveikatos srities specialistus, tokius kaip gydytojai psichiatrai, psichologai ar psichoterapeutai.

Pagrindiniai požymiai, būdingi depresijai:

• suprastėjusi nuotaika (dažniausiai kiekvieną dieną jaučiamas dirglumas, susierzinimas, verksmingumas, agresyvumas, pykčio priepuoliai ar dažni konfliktai);
• siauras interesų ratas (sumažėjęs domėjimasis anksčiau džiuginusia veikla arba bendravimu su kitais žmonėmis, atsiribojimas, polinkis į vienatvę);
• savęs menkinimas (sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savo jėgomis);
• suicidinės mintys apie mirtį, savižudybę, polinkis į savižalą;
• potraukis vartoti alkoholį, tabaką, psichoaktyvias medžiagas, įsitraukti į lošimus (siekiant slopinti prastą savijautą, „užsimiršti“);
• savigrauža (nuolatinis kaltės jausmas);
• sulėtėjęs mąstymas (galvoje mintys – tarsi „pro rūką“, paprasčiausi kasdieniai darbai vyksta daug lėčiau, žmogui sudėtinga reikšti mintis, kurti planus ir juos įgyvendinti);
• apatija;
• apsileidimas (žmogus nesugeba arba nustoja rūpintis savimi);
• pesimizmas (mintys apie beprasmybę, negatyvumas ar ateities planų nebuvimas, vidinis „tuštumo“ jausmas, neviltis, manymas, kad artimiesiems žmogus yra „našta“);
• nemiga arba perdėtas mieguistumas (sunku užmigti vakare arba atsikelti ryte, nekokybiškas miegas, sapnuojami košmarai);
• mitybos režimo pokyčiai (sumažėjęs ar padidėjęs apetitas, staigūs kūno svorio pakitimai, valgymo sutrikimai, visiškas arba dalinis atsisakymas valgyti);
• seksualinio aktyvumo sutrikimai.

Vertinga paminėti, kad depresija gali pasireikšti ne tik psichologiniais sunkumais ar sudėtingais vidiniais išgyvenimais, prislėgtomis mintimis, bet ir fiziniais skausmais. Fiziniai pojūčiai, kurie dažniausiai gali kamuoti žmogų, sergantį depresija, yra:

• nuovargis ar neturėjimas energijos. Kartais mes visi galime jaustis vangiai, tačiau nuovargis, atsiradęs dėl depresijos, skiriasi nuo įprasto, pavyzdžiui, po ilgos darbo dienos atsiradusio nuovargio, kuris atslūgsta pailsėjus, pakankamai gerai išsimiegojus. Energijos trūkumas, atsiradęs dėl depresijos, gali sukelti koncentracijos problemų, dirglumo jausmą ir apatiją. Depresija sergantys žmonės dažnai neramiai miega, jaučiasi vangiai net ir po visos nakties poilsio.
• galvos skausmai. Įtemptos gyvenimo situacijos gali sukelti galvos skausmus, tačiau juos ne visada iššaukia stresas. Jei žmogus pastebi nuolatinius, kasdienius galvos skausmus, tai gali būti depresijos požymis. Skirtingai nei migreniniai galvos skausmai, su depresija susiję skausmai nebūtinai trukdo žmogaus kasdieninei veiklai ir yra apibūdinami kaip „įtampos galvoje skausmu“ ar „pulsuojančiu skausmu”, ypač aplink antakių zoną.
• skrandžio skausmas ar dirglumas skrandyje. Neramumo ar baimės jausmas skrandyje yra vienas labiausiai atpažįstamų depresijos požymių. Atsiradę skrandžio spazmai dažnai prilyginami dusuliui ar menstruacijų skausmams ir neretai yra visiškai nesureikšminami. Skausmas, kuris sustiprėja, ypač kai kyla stresas, gali būti depresijos požymis. Diskomfortas skrandyje, pavyzdžiui, pilvo pūtimas ar pykinimas, neretai yra blogos psichinės sveikatos požymis.
• nugaros ar viso kūno raumenų skausmai. Nubudę ryte galite jaustis gerai, tačiau pasėdėjus porą valandų darbe ar mokyklos suole, gali atsirasti nugaros skausmai. Nors šie skausmai dažnai yra susiję su bloga laikysena ar traumomis, jie taip pat gali atsirasti kaip psichologinės kančios požymis. Įtampa kaklo ir pečių srityje neretai kyla dėl emocinės įtampos galvoje, kuri smegenų nervų grandinėmis perduodama į viršutinę nugaros dalį. To pasekoje, galite pradėti jausti varginančius nugaros skausmus.
• hormoniniai pokyčiai, pvz. susiję su pasikeitusiu moterų menstruacijų ciklu, kuomet dėl patiriamo streso, įtampos, neigiamų emocijų gali dingti ar vėluoti menstruacijos.

Depresijos formos – lengva, vidutinė arba sunki – nustatomos analizuojant žmogaus jaučiamus simptomus, jų dažnį bei stiprumą. Svarbu paminėti, kad žmogui, kuris serga depresija, nėra būtina jausti visus išvardintus šios ligos požymius. Kuo daugiau depresijai būdingų simptomų jaučia žmogus, tuo didesnė tikimybė yra sirgti sunkesne ligos forma. Pajutus žymius emocinės būsenos pokyčius ir patiriant bent keletą iš minėtų simptomų, vertėtų kreiptis į specialistą konsultacijai. Sunkios depresijos forma gali iššaukti psichozės epizodus, kuomet žmogui atsiranda kliedesiai, haliucinacijos ar žmogus pradeda pasakoti realybės neatitinkančius faktus. Tokiu atveju nedelsiant rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus. Taip pat kuo skubesnė gydytojo psichiatro konsultacija yra reikalinga kylant mintims apie mirtį ar savižudybę.

Reikšmingą vaidmenį atpažįstant pirmuosius depresijos simptomus turi ir žmogaus artimieji, galintys pastebėti pasikeitusį šeimos nario elgesį, kuris anksčiau jam nebuvo būdingas. Ligos pradžią gali išduoti netgi pasikeitęs kalbėjimo tonas (iš garsaus – į tylų, prislėgtą), nuolat vyraujančios tamsios spalvos žmogaus garderobe, gilūs atsidusimai, neturėjimas ką pasakyti ar kuo pasidalinti, nuolatinis pasyvumas. Svarbu žinoti, kad depresijos simptomus artimasis gali slėpti, taip pat dažniau nei visada išreikšti pyktį, būti susierzinęs, atsiriboti ar netgi būti perdėtai pozityvus. Su lengvos ar vidutinės depresijos formomis susiduriantys žmonės geba ir toliau mokytis, dirbti, pilnai funkcionuoti, tad ligą gali būti sudėtinga pastebėti. Įtariant, jog artimas žmogus galimai serga depresija, be galo svarbu jį palaikyti, išklausyti, paskatinti išsipasakoti ne tik jums, bet ir nukreipti apsilankymui pas specialistą.

Kaip įveikti depresiją? Kokie yra depresijos gydymo būdai?

Pagrindiniai elementai, iš kurių susideda depresijos gydymas, yra:

• medikamentinis gydymas (gydytojas psichiatras antidepresantus skiria tuomet, kai nemaloni paciento savijauta trukdo jam kasdienybėje atlikti įprastas užduotis, dalyvauti įvairiose veiklose, bendrauti su kitais asmenimis; kartu su antidepresantais gali būti skiriami papildomi medikamentai, padedantys susitvarkyti su nemiga, stresu, panikos atakomis ir kitomis problemomis);
• individuali arba grupinė psichoterapija (gydyti depresijai terapija skiriama pagal kiekvieno paciento unikalią situaciją, gydytojui psichiatrui įvertinus žmogaus savijautą ir tikslingai nukreipiant jį pas tinkamiausią specialistą);
• gydančio specialisto, artimųjų parama bei palaikymas.

Depresijos gydymo procese didelę reikšmę taip pat turi:

• fizinis aktyvumas;
• interesų rato plėtimas – nauji hobiai, užsiėmimai, bendruomeninė veikla;
• sveika mityba;
• reguliarus miego režimas;
• dienotvarkės laikymasis.

Gydytojas psichiatras pirmųjų konsultacijų metu sudaro individualų gydymo planą, kurį ruošiant su pacientu aptariamas ir medikamentinis gydymas, ir kompleksinė pagalba, gaunama bendradarbiaujant su kitais specialistais. Svarbu paminėti, kad pradėjus medikamentinį depresijos gydymą, pirmieji teigiami pokyčiai gali pasijausti tik po keleto savaičių – šis gydymas reikalauja laiko ir kantrybės. Taip pat nereikėtų išsigąsti ir šalutinių pojūčių, kuriuos gali sukelti tam tikri medikamentai (tokių kaip mieguistumas, pykinimas, silpnumas, burnos džiūvimas). Jaučiant šiuos simptomus, jokiu būdu nereikėtų nutraukti medikamentų vartojimo, kol nepasitarėte su jus gydančiu gydytoju psichiatru.

Svarbu paminėti, kad depresiją neretai gali lydėti ir priklausomybė alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, tad gydytojas psichiatras, skirdamas gydymą, gali papildomai nukreipti socialinio darbuotojo ar psichologo, dirbančių su šia problematika, konsultacijoms.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Depresija – liga, kurią galima išgydyti, tad susidūrus su pirmaisiais jos požymiais, svarbiausia suprasti, jog kreiptis pagalbos nėra gėda, nepatogu ar nemalonu, to nereikia bijoti. Kuo anksčiau su specialistu pasidalinsite savo išgyvenimais, tuo efektyviau pavyks išgydyti pirmuosius depresijos simptomus ir grįžti į kokybišką, pilnavertį gyvenimą, kupiną teigiamų emocijų.

Sunki depresija, kurią lydi įsisenėjusios bėdos, gali būti gydoma žymiai ilgiau ir sudėtingiau, tad ankstyva pagalba psichikos sveikatos srityje turi be galo didelę svarbą skiriamo gydymo eigai ir jo rezultatams. Neretai pradėjus gydymą, jau po kelių savaičių pacientai pajaučia būsenos pagerėjimą, šviesesnę nuotaiką, motyvacijos darbui ar kitai veiklai sugrįžimą į kasdienybę.

Jeigu jaučiate anksčiau minėtus simptomus, būdingus depresijai, klinikos „Lotus Medica“ gydytojai psichiatrai, psichologai bei psichoterapeutai yra pasiruošę suteikti kompetetingą pagalbą į juos besikreipiančiam žmogui. Daugiau informacijos apie klinikos paslaugas rasite ČIA. Registruotis konsultacijai galite susisiekę su administracija telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.