Panikos atakos – kas lemia jų atsiradimą?

Panikos ataka – staigus baimės ir/ar nerimo priepuolis, sukeliantis ne tik fizinius, bet ir psichologinius simptomus. Patirtas baimės lygis dažniausiai yra neproporcingas įvykiams ar aplinkybėms, sukeliančioms panikos priepuolį. Baimė yra natūrali organizmo reakcija į tam tikrus gyvenimiškus įvykius, kurie kelia nerimą, tad vienkartiniai panikos priepuoliai gali ištikti kiekvieną mūsų, tačiau dažni ir nuolat vykstantys epizodai, kurių metu jaučiami skirtingi požymiai, neretai gali būti panikos ar nerimo sutrikimų, kuriuos reikia gydyti, signalu.

Siekiat išsiaiškinti, kaip pasireiškia panikos ataka, reikėtų aptarti ne tik psichologinius, bet ir fizinius pojūčius. Ištikus panikos priepuoliui, gali atsirasti simptomai, dažnai primenantys širdies priepuolio ar kvėpavimo sutrikimo požymius, tokie kaip:

• greitas kvėpavimas;
• oro trūkumas bei sunkumas įkvėpti;
• stiprus prakaitavimas;
• drebulys;
• pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmai;
• galvos svaigimas;
• tam tikrų kūno dalių (pvz. rankų ar kojų) tirpimas, dilgčiojimas;
• alpimo jausmas;
• šaltkrėtis ar karščio pylimo pojūčiai;
• skausmas krūtinės srityje;
• padažnėjęs širdies ritmas, stipriai jaučiamas širdies plakimas.

Be didžiulės baimės, gali atsirasti ir psichologiniai simptomai, tokie kaip:

• atsiribojimo nuo savęs jausmas;
• „išprotėjimo“ baimė;
• „paralyžiuojantis“ baimės jausmas, negalėjimas pajudėti;
• prarasta savikontrolė, negalėjimas nusiraminti;
• neišvengiamo pavojaus pojūtis, stiprus noras bėgti ar išvengti esamos situacijos;
• mirties baimė.

Minėti panikos atakos simptomai prasideda staiga, jie gali išsivystyti ne tik nerimo, bet ir ramybės būsenos metu. Svarbu paminėti, kad žmogus panikos priepuolio metu gali jausti tik keletą iš anksčiau išvardintų simptomų. Intensyvaus nerimo ataka gali paliesti bet kurį iš mūsų, įvairiu paros metu – žmogų gali ištikti net ir naktiniai panikos priepuoliai. Patyrus panikos ataką miegant, žmogus staiga pabunda apimtas baimės jausmo, ji lydi ir kiti fiziniai simptomai, tokie kaip gausus prakaitavimas, padažnėjęs širdies ritmas.

Labiausiai žmones, patiriančius panikos atakas, išgąsdina fiziniai pojūčiai. Žmogus bijo, kad galimai patiria infarktą, insultą, taip pat kyla uždusimo baimė, todėl dažnai ištikus panikos priepuoliui pagalbos kreipiamasi į skubios pagalbos punktą ar registruojamasi pas kardiologus, neurologus. Dažnu atveju šiems specialistams neradus prastos savijautos priežasčių, pacientai nukreipiami konsultacijoms pas psichinės sveikatos priežiūros specialistus – gydytojus psichiatrus.

Gydytojas psichiatras konsultacijos su pacientu metu aptaria patiriamus simptomus, panikos atakų dažnumą, intensyvumą, bendrą žmogaus sveikatos būseną. Neretai po patirto panikos priepuolio gali atsirasti išankstinė baimė ir nusistatymas, jog ataka vėl pasikartos. Dėl šios priežasties žmonės ima vengti tam tikrų veiklų ar situacijų, kurių metu anksčiau buvo patirtas panikos priepuolis. Tokiu atveju itin svarbu su gydytoju psichiatru aptarti atsiradusias baimes, nerimą keliančias mintis. Negydomi nerimo priepuoliai kartais gali tapti kitų sveikatos problemų atsiradimo šaltiniu, todėl svarbu nebijoti kreiptis pagalbos – bendradarbiaujant su gydytoju psichiatru bei laikantis sudaryto gydymo plano įmanoma išvengti papildomų sunkumų.

Kas lemia panikos atakų atsiradimą?

Tikslios priežastys, paaiškinančios nuo ko atsiranda panikos ataka, iki šiol nėra žinomos, tačiau yra iškeltos kelios teorijos, kuriose pagrindine priežastimi nurodomas cheminis disbalansas smegenyse arba genetinis polinkis į šį sutrikimą. Intensyvus nerimo priepuolis taip pat gali būti iššaukiamas įvairių asmeninių situacijų bei žmogaus fizinės ar psichologinės būsenos pakitimų:

• nuotaikos sutrikimų (tokių kaip depresija ar nuotaikų kaita);
• ilgalaikio streso;
• konfliktų šeimoje;
• fizinių sveikatos problemų (pvz. širdies, kvėpavimo takų ar skydliaukės veiklos sutrikimų);
• dėl per didelio alkoholio, nikotino ar kofeino vartojimo;
• fizinės veiklos trūkumo;
• mitybos režimo sutrikimų;
• poilsio trūkumo;
• tam tikrų žmogaus vartojamų medikamentų.

Svarbu paminėti, kad panikos atakos gali ištikti ne tik suaugusius, bet ir vaikus bei paauglius – amžiaus limito nėra. Neretai pirmieji nerimo priepuoliai gali ištikti paauglystėje, o vėliau pasikartoti suaugusiame amžiuje.

Kiek laiko gali trukti panikos priepuoliai? Kaip padėti sau panikos atakos metu?

Panikos priepuoliai kyla staiga ir, priklausomai nuo atakos stiprumo, vidutiniškai trunka nuo 5 iki 20 minučių, retesniais atvejais gali užtrukti nuo 30 minučių iki valandos laiko. Jų trukmė pakankamai trumpa, tačiau žmogus panikos priepuolį prisimena ilgai. Patyrus panikos priepuolį, gali atsirasti priepuolio baimė, tam tikrų situacijų vengimas, kuriose žmogus galimai patirtų tuos pačius nemalonius jausmus. Taip pat svarbu paminėti, kad panikos priepuolis gali kartotis kiekvieną dieną arba kartą per savaitę, o kai kuriems žmonėms netgi pasireikšti keletą kartų per dieną (pavyzdžiui, kas kelias valandas).

Trumpalaikė pagalba, kuri gali padėti žmogui panikos priepuolio metu, gali būti mėginimas atsipalaiduoti, taikant kvėpavimo pratimus, relaksaciją ar meditaciją. Panikos atakos metu reikėtų stengtis pasišalinti iš dirginančios aplinkos, atrasti ramią, tylią vietą, o jeigu to nepavyksta padaryti, tuomet sukoncentruoti dėmesį į konkretų objektą (tam tikrą veiklą, kvėpavimą, kurią nors savo kūno dalį). Taip pat patariama nevartoti alkoholio, nerūkyti, negerti kavos, kadangi šie dalykai gali tik sustiprinti pojūčius, patiriamus panikos priepuolio metu. Ištikus panikos atakai, svarbu ją atpažinti ir sau priminti, jog tai – tik panikos priepuolis, kuris netrukus praeis ir nuo jo nemirsite, neišprotėsite ir greitai pasijusite geriau. Jeigu intensyvaus nerimo priepuoliai kartojasi dažnai ar pojūčiai tampa vis „aštresni“, rekomenduojame kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris suteiks tikslingas rekomendacijas gydymui, savipagalbai bei panikos priepuolių dažnumui bei stiprumui mažinti.

Panikos atakų gydymas

Žmonės, patiriantys dažnus panikos priepuolius, neretai keičia gyvenimo būdą, pavyzdžiui, stengiasi išvengti įvykių ir situacijų, iššaukiančių nemalonius simptomus. Deja, dažnai tai gali privesti prie gyvenimo nuolatinėje įtampoje ar specifinių fobijų, pavyzdžiui, tokių kaip agorafobija (sutrikimo, kuomet žmogus jaučia itin didelę baimę išeiti iš namų, o būdamas tarp žmonių ar tokiose erdvėse kaip parduotuvės, masiniai renginiai, patiria galvos svaigimą, padažnėjusį širdies plakimą, kvėpavimo sunkumus, alpimą). Siekiant įveikti panikos atakas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją psichiatrą, kuris šio sutrikimo gydymui gali skirti ne tik medikamentus, bet ir tikslingai rekomenduoti psichoterapiją. Šių elementų derinimas tarpusavyje panikos sutrikimų gydyme neretai leidžia pasiekti pačius efektyviausius rezultatus.

Esant būtinybei, panikos atakų gydymui skiriami medikamentai (antidepresantai arba nerimą slopinantys vaistai). Svarbu paminėti, kad tik gydytojas psichiatras gali skirti tinkamus vaistus konkrečiai žmogaus problemai spręsti, tad nereikėtų vartoti medikamentų savo nuožiūra ar remtis artimojo, vartojančio panašios rūšies vaistus, rekomendacijomis, kadangi tam tikri vaistai gali sukelti priklausomybę net ir tuomet, kai veiksmingai pašalina panikos atakos metu jaučiamus simptomus. Gydymo efektyvumas, pradėjus vartoti medikamentus, gali būti jaučiamas jau po kelių savaičių.

Patiriant panikos atakas, didelę reikšmę reikėtų skirti ne tik medikamentiniam gydymui, bet ir terapiniams užsiėmimams. Vaistai gali sumažinti bei gydyti patiriamus simptomus, tačiau tik psichoterapija padeda žmogui išsiaiškinti priežastis, dėl kurių atsirado sunkumai ir juos išspręsti. Psichoterapija, kurioje remiamasi, pavyzdžiui, kognityvinės-elgesio terapijos metodika, gali padėti pakeisti nusistovėjusį žmogaus mąstymą ir išmokyti adekvačiai reaguoti į situacijas, kurios sukelia baimę, taip pat gali išmokyti kaip suvaldyti panikos ataką bei atrasti skirtingus, kiekvienam žmogui asmeniškai efektyviausius būdus, padedančius kovoti su kylančiu nerimu. Atsipalaidavimo ir budrumo pratimai, tokie kaip gilus kvėpavimas, meditacija, joga, masažas ar laipsniškas raumenų atpalaidavimas, gali padėti sumažinti nerimą ir stresą, sukeliančius panikos priepuolį. Sprendžiant šiuos sunkumus taip pat padeda dėmesingo įsisamoninimo (angl. mindfulness) praktikos.

Svarbu paminėti, kad ir medikamentinis gydymas, ir darbas terapijoje kartu su specialistu reikalauja daug kantrybės. Pradėjus vartoti vaistus, itin svarbu nenutraukti gydymo iš karto po to, kai tik pasijuntama geriau, kadangi panikos atakos yra linkusios pasikartoti.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Patyrus pirmuosius panikos atakos požymius ar tuomet, kai sudėtingi nerimo priepuoliai vis dažniau kartojasi, svarbu žinoti, kad šie simptomai neretai yra lengvai pagydomi, svarbu laiku kreiptis pagalbos į savo srities specialistus – gydytojus psichiatrus ar psichoterapeutus. Negavus tinkamos pagalbos laiku, nerimo atakos gali pasikartoti ir tapti vis sudėtingesnėmis, trukdyti kokybiškai dirbti, mokytis, ilsėtis ar užsiimti mėgstama veikla laisvalaikiu, kenkti tarpasmeniniams santykiams.

Jeigu jaučiate anksčiau minėtus simptomus, būdingus panikos atakoms, klinikos „Lotus Medica“ gydytojai psichiatrai bei psichoterapeutai yra pasiruošę jums suteikti kompetetingą pagalbą. Gydytojai psichiatrai gali padėti ne tik suaugusiems asmenims, patiriantiems panikos priepuolius, bet ir vaikams bei paaugliams. Registruotis konsultacijai galite susisiekę su administracija telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.