Psichikos ligos – ką turėtume apie jas žinoti?

Psichikos ligos – sutrikimai, paveikiantys žmogaus smegenis ir jų funkcijas, mąstymo procesą, psichoemocinę būseną, tarpasmeninius santykius bei socialinį gyvenimą. Kiekvienas žmogus tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria emocinius sunkumus, susijusius su netikėtais pokyčiais ar praradimais. Vis dėlto psichikos ligos simptomai, skirtingai nei laikini išgyvenimai, gali tęstis pakankamai ilgą laiką ir tapti vis stipresniais, dažnai pasikartoti tam tikrose situacijose, kelti papildomus, nemalonius pojūčius. Negydomi psichikos ir elgesio sutrikimai trukdo žmogui adaptuotis, gyventi pilnavertį gyvenimą ir gali sukelti sudėtingas pasekmes vyresniame amžiuje.

Psichikos ligos gali pasireikšti įvairiuose žmogaus gyvenimo etapuose. Asmuo gali jausti tik keletą simptomų, būdingų tam tikrai ligai. Kreipiantis į specialistus dėl gydymo ankstyvoje stadijoje, kai pasireiškiantys požymiai nėra sunkūs, juos įmanoma lengviau kontroliuoti ir tokiu būdu pasiekti kuo efektyvesnių gydymo rezultatų. Psichinės ligos požymiai gali būti įvairaus stiprumo bei dažnumo, priklausomai nuo žmogaus patiriamų simptomų. Neretai pacientus kamuoja baimė kalbėti apie savo savijautą, nesaugumo jausmas, itin dažnai jaučiama bloga nuotaika, beprasmybės jausmas, apatija. Taip pat dažnai pasireiškia verksmingumas, gali būti išsakomas poreikis būti vienam.

Pagrindinėmis psichikos ligomis galima įvardinti šiuos sutrikimus:

• depresija – būsena, kuomet žmogus praranda gyvenimo džiaugsmą, motyvaciją, energiją, jį kamuoja nuolatinis liūdesys, nerimas, neviltis, apatija, kaltės jausmas, nuovargis. Gali sulėtėti mąstymas, atsirasti miego ar sutrikimai; taip pat, ligai paūmėjus, kyla rizika susidurti su suicidinėmis mintimis apie mirtį, savižalos epizodais;
• generalizuotas nerimo sutrikimas – nuolat jaučiamas nerimas, jaudulys be konkrečių priežasčių ar įvykių, kurie šią būseną paskatintų; sutrikimą turintis žmogus labai dažnai jaudinasi dėl ateities, įvairių smulkmenų, tai jam trukdo darbinėje, kasdienėje veikloje bei tarpasmeniniuose santykiuose;
• panikos sutrikimas – itin stiprūs ir intensyvūs nerimo priepuoliai, pasireiškiantys per panikos atakas, kurių metu žmogui atrodo, jog gali išprotėti arba numirti. Panikos atakos neretai gali pasikartoti keletą kartų iš eilės, o patiriami pojūčiai būna panašūs į širdies ritmo ar kvėpavimo sutrikimus, dėl kurių kyla didelė baimė, jog ataka pasikartos;
• obsesinis kompulsinis sutrikimas – įkyrios mintys ir veiksmai, žmogaus kasdieniame gyvenime nuolat pasikartojantys ritualai, kurie sukelia nerimą, didelę įtampą;
• bipolinis sutrikimas – sutrikimas, pasireiškiantis per ryškius nuotaikų svyravimus. Jų metu žmogus patiria gilios depresijos, manijos arba hipomanijos epizodus;
• šizofrenija – lėtinė psichinė liga, kuriai būdingi kliedesiai (realių faktų neatitinkančios ir pagrindo neturinčios mintys, įsitikinimai), taip pat regos, klausos, skonio, uoslės bei lytėjimo haliucinacijos, sutrikusi mąstymo funkcija. Minėti požymiai gali iššaukti neadekvatų žmogaus elgesį tam tikrose situacijose, norą izoliuotis nuo kitų. Šia liga sergantys žmonės neretai susiduria su elgesio sunkumais, sunkiai suvokia tikrovę, netenka tam tikrų gebėjimų, o patiriami simptomai tampa dideliu trukdžiu jų kasdieniame bei socialiniame, profesiniame gyvenime.

Prie psichikos ligų taip pat priskiriami tokie sutrikimai kaip mitybos sutrikimai (pvz. anoreksija, bulimija), nemiga, demencija vyresniame amžiuje, alkoholizmas arba priklausomybė narkotikams, psichozė, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD). Taip pat nuo ankstyvo amžiaus vaikams gali būti diagnozuojamas autizmas, įvairūs raidos sutrikimai.

Psichikos ligų atsiradimo priežastys gali būti pačios įvairiausios, o jų kilmę išsiaiškinti yra ganėtinai sudėtinga. Žmogaus elgesį, jo emocijas, mąstymo procesą lemia nemažai skirtingų veiksnių, sąveikaujančių tarpusavyje. Psichologinėmis ligomis neretai susergama dėl genetinių priežasčių. Taip pat šios ligos gali atsirasti po trauminių patirčių, sudėtingų emocinių išgyvenimų, konfliktų, netekčių, gyvenimo būdo pokyčių. Tam tikri psichiniai sutrikimai gali būti iššaukiami alkoholio ar vartojant narkotines medžiagas. Neretai psichikos ligų simptomai ar polinkis į šiuos sutrikimus pasireiškia vaikystėje, paauglystėje, tad laiku suteikta pagalba žmogui gali padėti vyresniame amžiuje gyventi pilnavertį gyvenimą, be sudėtingų ligos pasekmių.

Psichikos ligų požymiai

Pirmieji psichikos ligos požymiai gali pasireikšti žmogaus atsiribojimu nuo šeimos narių, pasyvumu, dažnu atsisakymu dalyvauti įvairiuose susitikimuose ar iš viso bendrauti, energijos praradimu, interesų rato susiaurėjimu. Taip pat psichinės sveikatos sutrikimus galima atpažinti iš pasikeitusio miego režimo (žmogus itin ilgai miega, ryte sunku atsikelti arba jį kankina nemiga), mitybos pokyčių (pvz. laikomąsi susikurtų mitybos taisyklių, visiškas atsisakymas maisto arba, atvirkščiai, atsirandantis besaikis valgymas). Signalu apie galimą psichinę ligą gali tapti net ir asmens higienos normų nesilaikymas, ženkliai pasikeitęs aprangos stilius (pvz. iš ryškių spalvų į tamsias arba atvirkščiai), tyli, prislėgta kalbėsena.

Sudėtingais psichikos sutrikimais sergantys asmenys gali elgtis neįprastai ar, retkarčiais, net ir gąsdinančiai. Pacientai gali būti itin agresyvūs arba neramūs (pvz. vaikščioti pirmyn ir atgal, garsiai kalbėti, blaškytis ar prarasti savikontrolę). Žmogų, išgyvenantį krizę ir sergantį sunkesne ligos forma, gali kankinti haliucinacijos, realybės neatitinkantys reiškiniai (pvz. balsų ar garsų girdėjimas, tam tikrų vaizdinių matymas), itin gilus liūdesys. Asmuo gali išsakyti suicidines mintis apie mirtį, imti save žaloti. Tokiu atveju reikalinga itin skubi pagalba ir reikalinga nedelsiant kreiptis į psichikos sveikatos srities specialistus.

Kaip padėti žmogui sergančiam psichikos ligomis?

Psichikos ligų gydymas reikalauja ne tik nuoseklaus gydymo plano laikymosi, bet ir nuoširdžių žmogaus pastangų „dirbant“ su savo emocijomis, išgyvenimais, senų elgesio modelių keitimo. Žmogui padėti spręsti šios srities problemas gali psichikos sveikatos srities specialistai – gydytojai psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai.

Jeigu įtariate, kad jums ar jūsų artimam žmogui būdingi anksčiau minėtų psichikos ligų simptomai, reikėtų užsiregistruoti pirminei gydytojo psichiatro konsultacijai. Gydytojas psichiatras, išklausęs paciento nusiskundimus, gali įvertinti medikamentinio gydymo skyrimo galimybes, pvz. antidepresantų, raminamųjų vaistų poreikį, atitinkamai pagal žmogaus patiriamus simptomus. Taip pat specialistas gali rekomenduoti psichologinės pagalbos, psichoterapijos, socialinio darbuotojo konsultacijas, kurios būtų tikslingos iškilusioms problemoms spręsti. Siekdamas kuo tiksliau diagnozuoti psichikos ligą, gydytojas psichiatras gali nukreipti pacientą psichologiniam ištyrimui pas medicinos psichologą. Medicinos psichologas atitinkamai gali įvertinti depresijos sunkumą, emocinę būseną, mąstymą bei atmintį, taip suteikdamas papildomos informacijos žmogų gydančiam gydytojui psichiatrui. Svarbu paminėti, kad vaikų psichikos ligos, įvertinus jų sudėtingumą, neretai pirmiausia gali būti sprendžiamos taikant nemedikamentinius gydymo būdus, o vaistai skiriami tik išskirtiniais atvejais.

Artimųjų palaikymas, pastabumas, buvimas šalia taip pat turi didelę reikšmę žmogaus sveikimo procese. Bendraujant su psichikos liga sergančiu asmeniu, svarbu palaikyti draugišką, nuoširdų kontaktą, ramų balso toną, sumažinti įtampą bei būti supratingu, išklausančiu, atsižvelgti į jo poreikius. Krizinėse situacijose itin svarbu nesmerkti, nežeminti artimojo, ant jo nešaukti ir kreiptis kuo skubesnės pagalbos į profesionalius specialistus.

Nebijokite kreiptis pagalbos

Siekiant padėti žmogui, sergančiam psichikos liga, itin svarbu laiku kreiptis į kompetetingus specialistus, galinčius sudaryti pacientui gydymo planą ar dirbti kartu psichoterapijos užsiėmimuose. Klinikoje „Lotus Medica“ gydomi suaugusiųjų ir vaikų psichikos sutrikimai, teikiama psichologinė pagalba, atliekami psichodiagnostiniai tyrimai. Konsultacijos vyksta ir kontaktiniu būdu klinikoje, ir nuotolinių konsultacijų metu, vaizdo skambučių platformoje. Registruotis pasirinkto specialisto konsultacijai galite susisiekę su administracija telefonu +370 696 59955 arba el. paštu info@lotusmedica.lt.