Viskas, ką turite žinoti apie mankštą ir depresiją
Mankštos entuziastams ir tiems, kurie tiria proto ir kūno ryšį, jau seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas padeda sergant depresija. Brazilijos Santa Marijos universiteto ir Londono Kingo koledžo tyrinėtojai Schuchas ir Stubbsas, rekomenduoja rimčiau apsvarstyti mankštos naudą ir ją paskirti gydymo protokoluose šalia psichoterapijos ir medikamentinio gydymo – dviejų dažniausiai pasitaikančių depresijos gydymo būdų. Siekdami paremti šią rekomendaciją, Schuchas ir Stubbsas neseniai atliko išsamų tyrimą apie mankštos ir depresijos gydymo sąsają, kuriame dalyvavo 267,000 dalyvių. Žemiau pateikiama rezultatų santrauka.
Ar mankšta gali užkirsti kelią depresijai?
Daugybė tyrimų rodo, kad kuo dažniau žmogus mankštinasi, tuo mažesnė tikimybė susirgti depresija. Šių tyrimų iššūkis yra tas, kad tyrimai yra tik asociatyvūs. Taip, žmonės gali nepatirti depresijos, nes sportuoja. Bet taip pat visiškai įmanoma, kad žmonės nesportuoja, nes serga depresija.
Bandydami išnaikinti priežastinį mankštos poveikį, tai yra, ar mankšta iš tikrųjų apsaugo nuo depresijos, Schuchas ir Stubbsas apžvelgė tik tuos tyrimus, kurie buvo sukurti kaip būsimos grupės. Tai reiškia, kad grupė žmonių, kurie neturėjo jokių depresijos požymių, buvo stebimi mažiausiai vienerius metus. Tokiu būdu tyrėjai galėjo išsiaiškinti, ar depresija tarp dažniau besimankštinančiųjų buvo retesnė. Tyrimai parodė, kad mankšta sumažino depresijos tikimybę nuo 17 iki 41 proc. Paprasčiau tariant, mankšta iš tiesų padeda išvengti depresijos. Vien todėl, kad mankštinatės, dar nereiškia, kad niekada nensusirgsite depresija, tačiau tai tikrai sumažina jos atsiradimo tikimybę.
Ar fizinis aktyvumas gali išgydyti jau esamą depresiją?
„Fizinis aktyvumas gali palengvinti depresijos simptomus“, – teigia Schuchas ir Stubbsas. „Tačiau, kaip ir kiti gydymo būdai, mankšta nėra panacėja ir gali visiems veikti nevienodai“.
Kiekviena minėto teiginio dalis yra svarbi. Sportas gali ir dažnai padeda, bet ne visada ir ne visiems. „Pažįstu daug žmonių, kurie patiria (ar yra patyrę) depresiją ir kuriems taip atsibodo, kai jiems yra sakoma: „Tiesiog daugiau sportuok“. Jei viskas būtų taip lengva, visi tai ir darytų“ – pažymi Schuchas.
Nepaisant to, yra įtikinamų įrodymų, kad mankšta turėtų būti įtraukta į gydymo priemonių rinkinį, siekiant padėti žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos. Schuchas ir Stubbas atliko 25 tyrimų apžvalgą, kuriuose iš viso apklausti 1 487 žmonės, ir nustatė, kad nuo 40 iki 50 procentų depresija sergančių žmonių teigiamai reaguoja į mankštą ir teigia pajutę depresijos simptomų sumažėjimą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad siekiant didesnės naudos, mankšta turėtų būti skiriama šalia medikamentinio ir psichoterapinio gydymo.
Kaip mankšta gydo ir apsaugo nuo depresijos?
Schucho ir Stubbo teigimu, neurobiologiniai mechanizmai, pagrindžiantys fizinį aktyvumą kaip antidepresantą, vis dar neaiškūs. Tačiau yra keletas hipotezių. Depresija yra susijusi su lėtiniu uždegimu, o reguliari mankšta mažina uždegimą. Depresija taip pat siejama su žemesniu chemikalų, vadinamų BDNF (smegenų neurotropiniu faktoriumi), lygiu, kuris padeda smegenims augti ir atsinaujinti. Reguliari mankšta padidina BDNF, o tai galimai gali padėti smegenims pranokti jų pačių struktūrą.
Mankšta taip pat siejama ir su teigiamais psichologiniais pokyčiais. Mankštinantis auga pasitikėjimas savimi, priimtais sprendimais ir dažnai vyksta bendruomenėje – visa tai yra vaistas nuo depresijos.
Šaltinis: outsideonline.com
Susiję specialistai
Susisiekime
Statybininkų g. 16, LT-50120 Kaunas
Tel. +370 696 59955
El. paštas: info@lotusmedica.lt
Darbo laikas
I – V 9:00-19:00
VI 9:00-14:00
VII Nedirbame