Straipsniai

Obsesinio kompulsinio sutrikimas (OKS) pasireiškia baimėmis bei mintimis, kurios nėra racionalios. Šis sutrikimas gali paliesti ne tik suaugusius, bet ir vaikus ar paauglius.

Susiduriant su komplikuotomis situacijomis, gali būti tikslinga kreiptis į šeimų psichologą. Konsultuodamiesi su psichologu, šeimos nariai gali vienas kitą geriau girdėti, suprasti.

Priklausomybės ligą, kaip diagnozę, gali nustatyti tik gydytojas psichiatras, atlikęs žmogaus savijautos įvertinimą. Neretai sergančiam asmeniui skiriama kompleksinė pagalba – ir gydymas, ir priklausomybių psichologo, psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo konsultacijos.

Kiekvieni santykiai susideda iš pakilimų ir nuokryčių, o harmonijos tarpusavio bendravime puoselėjimas neįsivaizduojamas be abipusių pastangų.

Visuomenėje neretai tam tikras priklausomybes žmonės linkę vadinti žalingais įpročiais ar ydomis, tačiau svarbu suprasti, jog priklausomybė – tai liga, kurią reikalinga diagnozuoti bei atitinkamai gydyti.

Šį sutrikimą neretai lydi ne tik nekokybiškas miegas, bet ir dėl patiriamų sunkumų papildomai kylantis stresas, nerimas, slegiančios ar įkyrios mintys, taip pat gali išsivystyti ir kitos sveikatos problemos.

Pirmieji šiam sutrikimui būdingi požymiai gali būti pastebimi nuo pat kūdikystės. Vienam vaikui, augančiam su autizmo sutrikimu, gali būti reikalinga nuolatinė, ilgalaikė pagalba, o kitas vaikas autizmo simptomus jaučia itin silpnai.

Sunkumai, kuriuos žmogus patiria darbinėje srityje, neretai tampa streso, nerimo, įtampos ir kitų nemalonių pojūčių šaltiniu. Dėl patiriamų problemų asmuo gali prarasti motyvaciją siekti geresnių rezultatų, stokoti energijos.

Nuotaikų svyravimo etapai gali tęstis ilgai, nuo savaitės iki kelių mėnesių ar ilgiau, jų kaitą neretai veikia sezoniškumas, sudėtingi išgyvenimai. Ši liga itin paveikia žmogaus motyvacijos, energijos lygius, miego režimą.

Panikos ataka – staigus baimės ir/ar nerimo priepuolis, sukeliantis ne tik fizinius, bet ir psichologinius simptomus. Panikos atakos simptomai prasideda staiga, jie gali išsivystyti ne tik nerimo, bet ir ramybės būsenos metu.

Depresija – psichinės sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis nuolat žmogaus jaučiamu liūdesiu, negatyvia nuotaika, energijos ar aktyvumo sumažėjimu, motyvacijos trūkumu, nuovargiu.

Mankštos entuziastams ir tiems, kurie tiria proto ir kūno ryšį, jau seniai žinoma, kad fizinis aktyvumas padeda sergant depresija.